Sušalote? Prašom į pirtelę!
Už lango vis dar žiema, reikės ne vieną mėnesį laukti, kol viskas sužaliuos. Užtai galime džiaugtis įvairiomis gamtos gėrybėmis, kurių nepatingėjome pasiruošti vasarą ir rudenį. Tai žolelės arbatoms, džiovintos uogos ir uogienės, grybai ir vantos. Prisimenu savo vaikystę, kai gyvenant kaime buvo didelė gėda kam nors prisipažinti, kad savaitgaliais maudomės pirtyje ir vanojamės, kad neturime vonios kaip „normalūs“ žmonės. Tada atrodė nemadinga ir kaimietiška šitaip praustis. Smagu, kad pirtys ir jų kultūra vėl atgimė ir grįžo „į madą“. Juk iš tiesų šis dalykas yra labai archajiškas. Ten senovės lietuviai ne tik kūnus, bet ir sielas švarindavo. O kaipgi gera pirtis gali būti be geros vantos? Specialistai juokauja, kad beveik nėra augalo, iš kurio nebūtų galima surišti vantos, išskyrus nebent Sosnovskio barštį. Prisiminkime, iš kokių medžių ir krūmų šakų žmonės darydavo vantas senovėje ir ką galime naudoti šiais laikais..
 |
Pati tradiciškiausia ir populiariausia vanta rišama iš beržo šakelių, nes šio medžio lapeliai – tikri gyduoliai. Juose esantys eteriniai aliejai, saponinai, glikozidai, vitaminai, mineralai, rauginės ir kitos aktyviosios medžiagos dezinfekuoja, gydo odos pažeidimus, skatina prakaitavimą, iš organizmo valo šlakus, palengvina kvėpavimą, ramina, masažuoja, gerina medžiagų apykaitą ir turi daug kitų gerų savybių. Pasivanojus beržine vanta, oda tampa švelni, lygi ir elastinga. Su ja galima švelniai nuglostyti ir plaukus – jie taip pat taps purūs, sustiprės šaknys, sumažės pleiskanų. Iš beržo šakelių surišta ir tinkamai išmirkyta vanta, palyginti su kitų augalų vantomis, būna ypač švelni, todėl tinka vaikams ir visiems žmonėms, kurių oda yra jautri. Ja vanotis nepatariama tik tiems asmenims, kurie turi inkstų problemų.
Beržinę vantą geriausia rišti tada, kai medžio lapeliai jau būna visiškai užaugę, bet dar nepasidarę šiurkštoki. Jos dydis priklausys nuo jūsų rankos dydžio: kad būtų patogu delnu apglėbti ir laikyti, užtenka apie 35–40 plonų šakelių ryšulėlio. Negalima džiovinti saulėtoje vietoje, geriausia – vėjų perpučiamoje. Kartkartėmis reikia patikrinti, ar lapeliai nepelija.
Dendrologė Edita Turskienė
Apie liepos, ąžuolo, uosio, šermukšnio, kadagio, jazminų ir kitas vantas skaitykite vasario „Sodo spalvų“ numeryje.
