Svogūnams žalingos ligos ir kenkėjai
2016 m. 24 gegužės d.
Ar sunku užauginti gerą svogūnų derlių? Daržininkai profesionalai pasakys, kad tikrai nelengva, nes šias daržoves ne bet kur galima sėti, o nuo pat sėjos reikia saugoti nuo piktžolių, vėliau nuo ligų, kenkėjų. Ir tręšti svarbu nepamiršti. Taigi pakalbėkime apie viską iš eilės.
 |
Svogūnų ligos
Netikroji miltligė (sukėlėjas grybas Peronospora destructor) – viena žalingiausių svogūnų ligų. Ja taip pat serga česnakai, porai. Intensyviausiai liga plinta vidurvasaryje, kai orai drėgni, ūkanoti. Požymiai pirmiausia pasirodo labai piktžolėtuose laukuose. Netikroji miltligė pasireiškia beveik kasmet, kai birželį, liepą ar rugpjūčio pradžioje prasideda lietingi orai. Ant laiškų atsiranda pailgų, neryškių gelsvų dėmių. Jos plečiasi, susilieja apimdamos vis didesnę laiškų dalį. Drėgnu metu jos pasidengia puriu pilkšvai violetiniu apnašu, o vėliau, užpuolus dar ir kitiems grybams, – juosvai rudomis apnašomis. Sergantys laiškai pajuosta, džiūsta. Ropelės užauga mažos, blogai laikosi per žiemą.
Per vegetaciją netikrosios miltligės grybas dauginasi konidijomis, kurios pernešamos vėjo. Palankios plitimui sąlygos susidaro, kai temperatūra naktimis būna 10–12 °C, drėgmė ant lapų išsilaiko 6–12 valandas (rūkas, rasa, lietus).
Svogūnų kekerinį puvinį sukelia Botrytis genties grybai. Vieni gadina laiškus, kiti ropeles. Tai viena pagrindinių laikymo metu plintančių ropelių liga, sukelianti kaklelio puvinį. Svogūnai užsikrečia lauke per lapus, iš kurių grybiena patenka į ropeles. Sandėlyje kekerinis puvinys supūdo daug derliaus, kai patalpose per drėgna. Pūvantys svogūnai suminkštėja, dažniausiai prie kaklelio, skleidžia nemalonų kvapą. Pažeistos vietos apsitraukia pilku dulkančiu grybo apnašu, sudarytu iš sporų. Sporos plinta, užkrečia kitas ropeles. Vėliau susidaro skleročiai. Ligai atsparesni anksti subręstančių ir tamsesniu lukštu veislių svogūnai.
Infekcija išsilaiko dirvoje, sėkloje, ropelėse, liekanose po derliaus nuėmimo. Labiausiai ji išplinta, kai brendimo laikotarpiu ar palikus svogūnus džiūti lauke orai nepalankūs, drėgni, vėsoki.
Infekcija išsilaiko dirvoje, sėkloje, ropelėse, liekanose po derliaus nuėmimo. Labiausiai ji išplinta, kai brendimo laikotarpiu ar palikus svogūnus džiūti lauke orai nepalankūs, drėgni, vėsoki.
Elena Survilienė, LAMMC SDI Augalų apsaugos laboratorija
Apie kitas ligas bei kenkėjus ir geriausias apsaugos priemones skaitykite žurnalo „Sodo spalvos“ gegužės numeryje.
