Tokia keista lapų spalva
Melsvas atspalvis dažniausiai būdingas įvairių sukulentų lapams ir stiebams. Tad tarp daugybės tamsiau ir šviesiau žalių augalų kiškiapapartis visada būna gerai matomas. Jo spalva tikrai yra išskirtinė. O tinkamomis sąlygomis šis papartis pavirsta į didelį kupstą, suteikdamas namams neįprasto Amerikos atogrąžų žavesio.
Ant medžių ir stoginių
Geltonasis kiškiapapartis paplitęs Centrinės ir Pietų Amerikos atogrąžose ir paatogrąžėse. Savo tėvynėje jis dažnai auga kaip epifitas. Kartais vadinamas sabalpalmių paparčiu (angl. cabbage palm fern), nes dažnai aptinkamas šių palmių lajose.
Kodėl šis kiškiapapartis – geltonasis? Tiksliau turėtų būti auksinis (pagal žodį aureum). Auksiškai geltona, rusva spalva būdinga šakniastiebiams ir gausiai jį dengiantiems plaukeliams. Ryškiai geltoni taip pat yra sporangių telkiniai apatinėje lapų pusėje.
Gal ir keista, kad toks stambus papartis auga kažkur aukštai, beveik be jokio drėgmę išlaikančio susbtrato. Štai čia jam ir padeda tie šakniastiebius saugantys auksiški plaukeliai.
Iš šliaužiančio šakniastiebio išsivysto ilgakočiai dideli plunksniški lapai. Jie gali siekti 1 m ir didesnį ilgį, lengvai išlinkti arba svirti žemyn.
Geltonasis kiškiapapartis daugelyje šalių žinomas kaip dekoratyvinis augalas. Yra kelios puošnios veislės. Rečiau auginama panaši rūšis – grakštusis kiškiapapartis (Ph. decumanum). Jo lapai neturi puošnaus melsvo atspalvio.
Kiškiapaparčiai (Phlebodium) – vos kelias rūšis jungianti gentis, artima šertvėms (Polypodium). Vienu metu jie ir buvo įtraukti į šertvių gentį. Geltonasis kiškiapapartis (Ph. aureum) plačiai vartojamas Centrinės Amerikos tautų liaudies medicinoje.
Renkamės gražiausią
Seniai pastebėta, kad geltonojo kiškiapaparčio išvaizda šiek tiek įvairuoja. Lapai gali būti žalsvesni arba melsvesni, ir tai priklauso ne vien nuo auginimo sąlygų.
Pirmiausia seniausiai buvo atrinkta melsva veislė ‘Glaucum’.
Šiandien siūloma ‘Blue Star’ turi savitą pilkai melsvą atspalvį, o lapų forma panaši į rūšies augalų.
‘Crispum’ – dar viena sena veislė banguotais lapų krašteliais. Bet ji nė iš tolo neprilygsta dabar auginamoms.
‘Davana’ – šviesiai pilkai melsvo atspalvio veislė banguotais ir giliai dantytais lapais.
Kiškiapaparčio ‘Mandaianum’ lapai šiek tiek banguoti, giliai dantytais kraštais, žalsvi.
Daugiau drėgmės namuose
Šiuos paparčius, kaip ir daugelį epifitinių atogrąžų augalų, auginame kaip kambarinius vazoninius. Galima laikyti ant lentynų, stalelių. Mažesnius vazonus tinka pakabinti. Jei sąlygos bus palankios, kiškiapapartis augs greitai ir suvešėjęs gali užimti apie 1 m2 plotą.
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2023 m. balandžio mėnesio numeryje.
„Shutterstock“, „Floradania“ nuotr.
