Vaiskrūmiai iš mažų šakelių
Dauginti vaiskrūmius sumedėjusiais auginiais visai nesunku, tik reikia laikytis kelių taisyklių. Spalis – tinkamiausias laikas. Užtenka kelių nukirptų šakelių, ir po metų turėsite puikių, į nuolatinę vietą tinkamų sodinti krūmelių.
Kerpame šakeles
Sėkmingam dauginimui reikia imti tvirtus ir sveikus vienmečius ūglius. Žinoma, pasirenkami tų veislių krūmai, kuriuos norite dauginti. Iš senesnių šakelių paruošti auginiai netinka – šaknijasi labai sunkiai. Galima derinti brandžių vaiskrūmių retinimą ir auginių iš nupjautų šakų vienmečių ūglių paruošimą sodinti.
Juodųjų ir auksuotųjų serbentų auginiai kerpami besibaigiant vegetacijai, vėliausiai rudenį – jie įsišaknija lengviausiai, o raudonųjų ir baltųjų – anksčiau. Tai daryti galima rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, galima ir spalio mėnesį. Jei pačioje rudens pradžioje kerpamos šakelės dar būna su lapais, jie nubraukiami arba pašalinami paliekant tik lapkočius. Geriausiai prigyja tie, kurie turi viršūninį šakelės pumpurą. Įsišaknijimas pagerėja, savaitę auginius palaikius iki pusės pamerktus vandenyje.
Agrastų auginiai įsišaknija nevienodai greitai – tai priklauso nuo veislės. Labai lengvai šakneles išleidžia agrastų ir juodųjų serbentų hibridai. O įnoringesnių veislių agrastų auginius geriau ne kirpti, o nuo krūmo atplėšti su pėdelėmis – nedideliais antrametės medienos gabaliukais prie pagrindo.
Auginių paruošimui būtini geri įrankiai. Jie kerpami aštriomis žirklėmis, kurios nedrasko žievės.
Įšaknydintini auginiai turi būti 15–20 cm ilgio. Nebūtina neštis liniuotės į sodą – juos kirpkite maždaug sprindžio ilgio. Iš storesnių ūglių paruošti auginiai gali būti truputį trumpesni, iš plonesnių – ilgesni.
Apatinis pjūvis daromas iškart po pumpuru, įstrižai, 45º kampu. Viršutinis turi būti statmenas, kad jo paviršiaus plotas būtų kuo mažesnis. Virš viršutinio pumpuro paliekama 1 cm šakelės medienos – ji saugo nuo išdžiūvimo.
Dabar ar pavasarį?
Sukarpytus auginius galima iš karto sodinti į žemę. Jei dauginimo lysvė neparuošta, jie dar palaikomi. O kai kada sodininkai pataria juos susodinti į žemę tik pavasarį.
Iš karto šį darbą atlikęs sodininkas gali užsiimti kitais darbais – jie ramiai lauks pavasario. Bet kai kuriose vietose rudenį pasodintus auginius per žiemą gali iškilnoti šalčiai. Tada pavasarį reikės užpilti papildomą sluoksnį žemės ar auginius persodinti.
Taigi rudens vidurys yra geriausias laikas auginiams atsidurti dauginimo lysvėje. Nereikėtų šio darbo daryti per anksti – rugsėjo pradžioje žemė dar gan greitai džiūva, todėl be papildomo laistymo jie gali perdžiūti.
Jei auginius reikės palaikyti dar 2–3 savaites (pavyzdžiui, dirva neparuošta), juos suriškite į ryšuliukus ir įkaskite drėgnoje žemėje, pridenkite nuo saulės.
Jeigu nutarsite sodinti pavasarį, rudenį sukarpytus auginius suriškite (pridėdami etiketes, kad nesusimaišytų) ir įkaskite lengvoje laidžioje žemėje. Užkaskite juos iki ¾ ilgio, o iš viršaus užberkite pjuvenomis arba durpėmis.
Auginius pavasarį reikia iškasti kuo anksčiau, vos atšils žemė, ir iš karto sodinti. Dirva tam paruošiama iš rudens. Tuo metu auginiai greitai pradeda sprogti ir leisti ūglius, nors šaknų dar neturi. Jei dirva per sausa ar orai per karšti, dauguma gali neprigyti.
Sodiname dabar
Lysvė vaiskrūmiams dauginti įrengiama saulės nekaitinamoje vietoje. Žemė turi būti puri, drėgna, bet laidi vandeniui, lengva, daržo. Neturi būti piktžolių. Be to, labai svarbu, kad žiemą ir pavasarį ten neužsistovėtų vanduo.
Lysvėje auginiai sodinami įstrižai, 45º kampu. Atstumai tarp jų turi būti apie 8–10 cm.
Truputį už auginius storesne lazdele padaromos duobutės. Į jas po vieną sukaišomi auginiai. Jei žemė labai puri ir neseniai perkasta, galima rizikuoti ir auginius sodinti nedarant duobučių lazdele. Bet tai rizikinga, nes į grumstus lengva pažeisti žievę.
Auginiai sodinami taip, jog tik viršutinis pumpuras būtų sulig žemės paviršiumi. Kad neliktų oro tarpų, jie auginiai apspaudžiami ir gausiai palaistomi.
Prasidėjus šalčiams, dauginimo lysvę naudinga pamulčiuoti 2–3 cm durpių sluoksneliu.
Pavasarį dygstančius auginius būtina ravėti, pradėjusius augti reikia patręšti. Gražūs krūmeliai susiformuoja per vienerius metus.