Vaistinės šventagaršvės savybės
Įvairios pasaulio tautos turbūt labiausiai šventagaršvę vertina už gydomąsias savybes. Pirmaisiais krikščionybės metais ji buvo garbinama ir vadinama Šventosios Dvasios šaknimi, nes, pasak vieno mito, esanti arkangelo Michailo dovana kovai su šėtono sukeliamomis ligomis. Viduramžiais šventagaršve iš organizmo buvo varomi gyvačių nuodai.
Jau daugelį tūkstantmečių Kinijoje šventagaršvė laikoma ne mažiau svarbiu augalu nei ženšenis. Kinai teigia, kad ji skatina šlapimo išsiskyrimą, padeda sunegalavus širdžiai, sutrikus kraujotakai, nuo hipertonijos, hemofilijos, hemorojaus, galvos ir dantų skausmo, peršalimo, rinito, sergant įvairiomis kitomis ligomis. Mongolijoje šiais vaistais gydomas gripas, kosulys, mažinamas karščiavimas. Tibeto medicina šaknis rekomenduoja nuo ginekologinių ligų, kraujo krešėjimui skatinti. Indijoje vaisiai ir šakniastiebiai su šaknimis laikomi puikia stimuliuojamąja, atsikosėjimą palengvinančia ir stiprinamąja priemone.
Kadangi šventagaršvėse yra eterinio aliejaus ir karčiųjų medžiagų, jos žadina apetitą, gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą, dezinfekuoja, gerina tulžies sekreciją. Moksliškai ne kartą įrodyta, kad šie augalai skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą. Tačiau jų preparatų negalima vartoti esant skrandžio ir žarnyno opoms. Šaknys ir šakniastiebiai padeda sergant neuralgija, reumatu, artritu, sutrikus kvėpavimo takų veiklai. Teigiama, kad šventagaršvės normalizuoja moteriškų hormonų pusiausvyrą, reguliuoja mėnesinių ciklą ir slopina priešmenstrukcinio sindromo sukeliamus spazmus. Jos taip pat padeda nuo įvairių skrandžio, tulžies ir žarnyno, funkcinių nervų sistemos sutrikimų, avitaminozės, aterosklerozės, hipertonijos, anemijos, chroniško bronchito, mažakraujystės, migrenos, venų varikozės, odos uždegimų ir kt.
Šventagaršvių eterinio aliejaus įtrynus į odą, sumažėja reumato keliamas skausmas, niežėjimas. Jis mažina uždegimus, gydo sumušimus, burnos ertmės susirgimus.
Vokietijos sveikatos ministerija šventagaršvių šaknis leidžia vartoti nuo meteorizmo, virškinimo sutrikimų, persivalgius. Paprastai geriama arbata, ištrauka, rečiau rekomenduojamas eterinis aliejus.
Liaudies medicinoje šventagaršvė – gydomoji priemonė nuo nervų išsekimo, epilepsijos, isterijos, nemigos, virškinimo trakto sutrikimų, gastrito, meteorizmo, kvėpavimo takų uždegimų ir kt. Išoriškai ja gydoma podagra, reumatas, dantų ir ausų skausmas. Žydinčiais ūgliais anksčiau mėgino įveikti cholerą, šiltinę, skarlatiną.
