Varnalėšos: kuo mums naudingos?

Varnalėšos priskiriamos graižažiedžių (Asteraceae) šeimai. Tai iki 60–120 cm aukščio žoliniai dvimečiai augalai, turintys tiesius stiebus ir labai stambius širdiškus lapus su kotais. Šių ruderalinių (šiukšlinių, mėgstančių azotą) augalų randama daržuose, pievose, pakelėse, laukuose.

Didžiajai varnalėšai – išskirtinis dėmesys

Didžioji varnalėša yra vienas iš populiariausių augalų liaudies medicinoje. Vaistams renkamos šaknys, rečiau lapai ir vaisiai. Lapų antpilas vartojamas nuo inkstų ir tulžies pūslės ligų, cukrinio diabeto, sąnarių skausmo, vidurių užkietėjimo. Švieži lapai malšina karštį, gydo žaizdas, reumatą, mastopatiją. Varnalėšų nuovirai ir aliejus vartojami išoriškai odos ligoms gydyti ir plaukams stiprinti pradėjus plikti. Pašalinis poveikis nežinomas.

Varnalėša – medingas augalas. Iš 1 ha sąžalynų bitės prineša iki 600 kg medaus. Didžiosios varnalėšos turi ilgas šerdines šaknis, kurios kasamos rudenį arba pavasarį, pirmaisiais ir antraisiais metais. Jos skleidžia silpną specifinį kvapą. Skonis salsvas, juntamos gleivės.

Poveikis ir vartojimas

Didžiosios varnalėšos šaknų antpilas ir nuoviras skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą, o ekstraktas pagerina podagra sergančių ligonių kraujo ir šlapimo sudėtį, klinikinę būklę. Jauni lapai naikina bakterijas. Eksperimentais įrodyta, kad varnalėšų vartojimas padidina glikogeno nusėdimą kepenyse. Šviežios šaknys arba skystas jų ekstraktas tinka diabetikams.

Lenkijoje ir Vokietijoje šviežios varnalėšų šaknys arba jų ištrauka vartojama šlapimo ir prakaito išsiskyrimui skatinti. Be to, šiais vaistais gydomos odos ligos, stiprinami plaukai. Austrijoje dvimetės varnalėšų šaknys – lengvas vidurius laisvinantis ir tulžies sekreto išsiskyrimą skatinantis vaistas. Patariama vartoti nuovirą, šaltą ekstraktą, tinktūrą, miltelius. Tyrimai parodė, kad varnalėšų lapuose yra tulžies išsiskyrimą skatinančių medžiagų. Kai nuovire ir ekstrakte gausu rauginių medžiagų, jis gali vidurių nelaisvinti, o sukelti užkietėjimą. Šiuose augaluose yra gleivių ir rauginių medžiagų, todėl jų arbatą ir tinktūrą galima gerti nuo skrandžio ligų. Varnalėšos šiek tiek skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl vartotinos sergant reumatu ir podagra.

Kinų medicinoje šviežios varnalėšos ir jų sėklos vartojamos kaip šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas, nuo tinimų. Jų skiriama kartu su kitais augalais išsiliejus kraujui. Dar varnalėšomis gydomas sifilis, vabzdžių įkandimai, nuodingų gyvačių įgėlimų sukelta intoksikacija. Išoriškai jos vartojamos muo egzemų, vočių, skrofulodermų, lytinių organų gleivinės uždegimų. Liaudies medicinoje varnalėšų šaknų preparatais gydoma inkstų akmenligė, diabetas, podagra, reumatas, vandenligė, hemorojus, rachitas, skrofuliozė, furunkuliozė, chroniška egzema, vidurių užkietėjimas, apsinuodijimo gyvsidabrio preparatais, nuodingų gyvūnų įkandimai.

Varnalėšų šaknų nuoviras padeda nuo venerinių ligų ir skaudamų sąnarių. Šviežių lapų dedama ant įsisenėjusių, pūliuojančių žaizdų ir auglių.

Bulgarų liaudies medicinoje varnalėšų šaknys – palankiai vertinamas diuretinis ir medžiagų apykaitą gerinantis vaistas. Jomis gydomasi nuo inkstų ir šlapimo pūslės akmenligės, gastrito ir skrandžio opaligės. Nuo niežulį sukeliančių dermatitų ginamasi šaknų kompresais. Jas ekstrahuojant migdolų arba alyvuogių aliejuje, gaunamas varnalėšų aliejus plaukams stiprinti.

Varnalėšų dedama ir į žolių mišinius vonioms.

Japonijoje varnalėšos vadinamos gobo, laikomos daržovėmis ir auginamos daržuose. Iš jaunų lapų gaminamos salotos ir verdamos sriubos, o pirmamečių augalų šaknys valgomos žalios, virtos, keptos ir apkeptos, dedamos į sriubą vietoje bulvių.

Pixabay nuotr.