Vasaris dar pažeria darbų…

Žiemys vis dar pučia šalčio dumplėmis ir kiekvienam skruostus rausvai nudažo. Darbai nedideli, bet būtini vasario mėnesį atlikti.

Pelenų kaupimas

Pelenai – puikios trąšos sodo augalams, kurių galime prikaupti šaltuoju sezonu ir išbarstyti pavasarį. Jų sudėtyje gausu kalio (7–15 proc.), kalcio (11–30 proc.), magnio, natrio, fosforo, geležies, cinko ir t. t. Dažniausiai naudojami medžių pelenai, kurie turėtų būti kuo smulkesni, o mediena – kuo labiau sudegusi. Vertingiausi – beržų. Šiose trąšose beveik nėra chloro, todėl labai tinka avietėms, vaismedžiams. Pavasarį arba rudenį jas reikia išberti vainiko plote.

Jei ruošiatės įveisti sodą, o dirva rūgšti (durpinga, buvęs miškas), taip pat padės pelenai, kurie esamą ją nurūgštins, praturtins kaliu, fosforu. Priesmėlyje dažnai trūksta boro, o pelenai tokią dirvą juo papildo. Tik jei priemolio dirvas patartina tręšti rudenį, tai priesmėlio – pavasarį.

Tausodami gamtą pasigaminkime ir natūralią priemonę nuo miltligės, kuria dažnai serga agrastai. 600 g pelenų reikia užpilti 10 l karšto vandens, palaikyti 3 paras, ir turėsime purškiamąjį tirpalą. Jei jo rūgštingumas yra pH 6, turime reikiamą priemonę, į kurią įdedame muilo, kad pasidarytų lipnesnė.

Išsirinkime medlievą

Pelnytai kyla susidomėjimas ir kitomis sodinėmis kultūromis. Medlieva (Amelanchier) – uoginis augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos, kur labai populiari, auginama pramoniniu būdu. Ji vystosi greitai, nereikli dirvai ir augimo sąlygoms, gausiai dera, o uogos yra puikaus skonio.

Auginamos kelių rūšių medlievos. Varpinė (A. spicata) – iki 5 m aukščio apvalokas medis. Alksnialapė (A. alnifolia) – iki 4 m aukščio medis beveik juodomis uogomis, kurio veislių derlius daugiausia naudojamas pramonėje. Kanadinė medlieva (A. canadensis) auga iki 2 m aukščio krūmu, turi stambesnius lapus ir saldžius vaisius. Apvalialapė (A. ovalis) – iki 5 m aukščio, apvaliais lapais. Lamarko medlieva (A. lamarckii) yra iki 8 m aukščio galingas krūmas, kuris džiugina besiskleidžiančiais rausvais lapais ir valgomomis uogomis. Rūšių ir veislių gausu, tad įtiks net ir pačiam išrankiausiam sodininkui. Mėgstantieji labai saldžias uogas gali rinktis alksnialapes medlievas ‘Smokey’, ‘Northline’ ar ‘Pembina’. A. grandiflora ‘Forest Prince’ pradžiugins didesniais nei įprastai žiedais, bet nenuvils ir uogų skoniu. Jei sode maža vietos, siauros koloninės formos ‘Obelisk’.

Raskime vietą rojaus obelaitei

Vis labiau domimasi rojaus obelaitėmis. Jos žavi puošniais žiedais, nuostabiu rausvaskruosčių obuoliukų apdaru pasidabina rudenį, todėl dovanojamos krikštynų, sukaktuvių proga.

Vienos obelaitės dekoratyvesnės, kitos tinkamesnės valgyti. Tad būtina apsispręsti, ko norima. Sultims ir kompotams tiks ‘Rojaus saldieji’. Tai rudeninė obelaitė, kurios žiedai šviesiai rožiniai, o obuoliukai geltoni, saldūs, sultingi. Kita puiki veislė – ‘Berzukroga geltonieji’, derlių sunokinanti jau rugsėjo mėnesį. Vaisiai geltoni, o jų sultys tinka vyno gamybai, kompotams ir uogienėms dėl puikaus skonio ir ananasų aromato. Vaikų mėgstami ir noriai ragaujami ‘Kuku’ vaisiai. Jie geltonai raudoni, saldūs. Dėl žaismingo pavadinimo vaikams šis medelis atrodo ypatingas.

Sode daugiau dekoratyvumo norintiesiems puikiai tiks veislės ‘Kelsey’ ir ‘Royalty’. ‘Kelsey’ džiugins nedideliu augumu, blizgančiais lapais, kvapniais, rožiniais ir pilnaviduriais žiedais. ‘Royalty’ tamsiai purpuriniais lapais ir tamsiai raudonais žiedais, kurie dažnai prasiskleidžia medeliui dar esant be lapų, karališkai atrodys bet kuriame sode. Rojaus obelaitės svyruoklinė forma su iki 2 m kamienu tiks mažame sklype. Jei išskirtinumo maža, pasisodinkime gražuolę, į kurią bus įskiepytos kad ir 5 veislės. Ši žydės visomis įmanomomis spalvomis.