Vieta, kur gyvena laimingos karvės
2016 m. 9 gegužės d.
Kad ir kaip bebūtų, kaimai nyksta. Dabar žmonės nori gyventi prie ežero, upės pakrantėje ar gaivaus pušyno pašonėje ir, užuot dirbę nuo aušros iki sutemų, trokšta tik vieno – po sunkių profesinių darbų iš širdies pailsėti. Vis dėlto kai kurie jų imasi duoną pelnytis iš kaimo veiklų ir ilgainiui natūraliai paklūsta gyvenimo sodyboje ciklus lemiantiems gamtos ritmams.
 |
Lankydamiesi Druskininkų rajone, Didžiasalio kaime, įsikūrusiame Augų ūkyje, klausomės šeimininkės beriamų gyvenimo receptų: apie darbo malonumus, apie auksines vyro rankas, apie vaikų meilę kaimui.
„Sūris supelijęs, vynas senas, mašina be stogo – argi čia gyvenimas“, – juokdamasi sako Gražina Auguvienė, Augų ūkio šeimininkė. Linksma, nenustygstanti vietoje, nuolat šmaikštaujanti moteris atvira bendravimui ir pokalbiui su kiekvienu, kas žengia per jos sodybos slenkstį.
Didžiasalio kaime esanti Augų sodyba įsikūrusi 30 ha plote. Seno namo vietoje prieš dvejus metus pastatytas naujas būstas; nedidelę dalį visos šeimos žemės užima sūrinė, ūkiniai pastatai, pirtelė, sūrio rūsys. Sūrinė – Augų parduotuvė, edukacinių programų vieta. Čia ant lentynų išrikiuota Gražinos dekoratyvinių karvių kolekcija. Jos – pačios renkamos, draugų, atvažiuojančių svečių dovanojamos: „Viskas prasidėjo nuo vienos pliušinės karvutės… O štai dabar visas mūsų gyvenimas yra susijęs su karvėmis. Šiuo metu kolekcijoje – labai daug karvių iš įvairių pasaulio šalių“, – sako šeimininkė.
Naujame name šeima būna mažai: jis labiau skirtas svečiams priimti, šventėms švęsti. Beveik visas laikas praleidžiamas ūkio pastatuose: „Ryte, kai pabundame, išeiname ir tik vakare pareiname“, – taria Gražina. Name palikta senoji, Arvydo tėvo statyta krosnis, kuri jau nebekūrenama, išlikusi kaip dekoracija, o šildymo „pareigos“ perduotos pastatytam katilui, kūrenamam malkomis, kurių šeimyna parsiveža iš savo pačių miško. Antrame aukšte įsikūrusi Gražinos dukra. Įrengtas kambarys ir retkarčiais sugrįžtančiam sūnui. Apačioje – erdvi virtuvė, svetainė ir garbingo amžiaus Arvydo mamos kambarys.
Didžiasalio kaime esanti Augų sodyba įsikūrusi 30 ha plote. Seno namo vietoje prieš dvejus metus pastatytas naujas būstas; nedidelę dalį visos šeimos žemės užima sūrinė, ūkiniai pastatai, pirtelė, sūrio rūsys. Sūrinė – Augų parduotuvė, edukacinių programų vieta. Čia ant lentynų išrikiuota Gražinos dekoratyvinių karvių kolekcija. Jos – pačios renkamos, draugų, atvažiuojančių svečių dovanojamos: „Viskas prasidėjo nuo vienos pliušinės karvutės… O štai dabar visas mūsų gyvenimas yra susijęs su karvėmis. Šiuo metu kolekcijoje – labai daug karvių iš įvairių pasaulio šalių“, – sako šeimininkė.
Naujame name šeima būna mažai: jis labiau skirtas svečiams priimti, šventėms švęsti. Beveik visas laikas praleidžiamas ūkio pastatuose: „Ryte, kai pabundame, išeiname ir tik vakare pareiname“, – taria Gražina. Name palikta senoji, Arvydo tėvo statyta krosnis, kuri jau nebekūrenama, išlikusi kaip dekoracija, o šildymo „pareigos“ perduotos pastatytam katilui, kūrenamam malkomis, kurių šeimyna parsiveža iš savo pačių miško. Antrame aukšte įsikūrusi Gražinos dukra. Įrengtas kambarys ir retkarčiais sugrįžtančiam sūnui. Apačioje – erdvi virtuvė, svetainė ir garbingo amžiaus Arvydo mamos kambarys.
Česlava Deinarovič
Visą straipsnį skaitykite žurnalo „Mano sodyba“ gegužės numeryje.
