Vilų kaimelis vandenų apsupty
 |
Teresė, dar prieš aštuonetą metų besisukusi verslo aukštumose, šiuo metu teigia gamtoje atradusi kitokią laiko kokybę: „Gyvenimu čia aš labai patenkinta. Prie ežerų – labai geras oras. Iš esmės pasikeitė savijauta, pagerėjo sveikata. Nors Vilniuje taip pat gyvenau prie ežero, bet mane spaudė tie mūrai, maži atstumai iki kitų namų. O čia – neapsakoma energetika, visiška ramybė, tyla. Gali miegoti atvirais langais“, – prisimindama dienas, leistas Pilaitės mikrorajone, sako pašnekovė. Paklausta, ar norėtų grįžti į sostinę ir aktyvią verslo veiklą, moteris išsiduoda: „Grįžti, kad gyventumei toje įtemptoje kasdienybėje? Kad gautumei gerą atlyginimą? Ne. Esu laiminga, kad pardaviau verslą. Be to, visada traukiuosi iš ten, kur nebeturiu ką išrasti, ką auginti, tobulinti: jeigu nebėra erdvės kurti, man neįdomu su tuo gyventi kiekvieną dieną. Nesinori būti ten, kur nejaučiu dvasios“, – atvirauja veiklumo ir šiandien nestokojanti šeimininkė.
Dovilė Ryla
Visą straipsnį skaitykite žurnalo „Mano sodyba“ gruodžio numeryje.
