Visa tiesa apie šiaudinius namus
2018 m. 13 rugpjūčio d.
Nors, išgirdęs žodžių junginį „šiaudinis namas“, antakius pakelia ne vienas, žmonių, kurie visai nieko negirdėjo apie tokios rūšies statybą, liko nedaug. Šiaudinio būsto idėjai abejingų žmonių beveik nėra: vieni ją iškart ir be gailesčio atmeta, kiti – visa širdimi palaiko, o kartais net ir sau tokį pasistato. Džiugu, kad pastarųjų vis daugėja.
Raimondas Bružas, šiaudinių ir karkasinių namų statytojas, prieš trejus metus įkūręs įmonę „Kruna“, prisimena savo reakciją, kai pirmą kartą išgirdo, jog namas gali būti statomas ir iš šiaudų. Klasikinę statybų inžineriją baigęs ir statybų aikštelėje keletą metų pradirbęs inžinierius į šį dar naują, bet vis labiau Lietuvoje populiarėjantį statybos būdą žiūrėjo gan skeptiškai ir nepatikimai. Tačiau, pasak Raimondo, viskas pasikeitė, kai pats pasistatė savo pirmąjį… šiaudinuką.
Šiaudinio namo vertė – palankumas žmogui ir aplinkai
Ekonominiu požiūriu, šiaudinio namo statyba nelabai skiriasi nuo įprasto karkasinio ar mūrinio pastato statybos. Kadangi šiaudinio statinio sudedamosios dalys didele dalimi yra tokios pačios arba labai panašios kaip ir kitokių konstrukcijų gyvenamųjų pastatų, išlaidos tokio namo statybai nuo kitokio būsto pastatymo kainos ženkliai nesiskirs. Vertinant statybos išlaidas visam namui, o ne atskiriems etapams ir sprendiniams, nėra objektyvių priežasčių teigti, kad šiaudinis namas yra pigesnis ar brangesnis, negu tipinis karkasinis ar mūrinis namas. Statybos kainos skirtumai slypi namo formos, konstrukcinio sudėtingumo, inžinerinių sistemų ir apdailos pasirinkime kiekvienu konkrečiu atveju, o ne vien tik sienų statybos būde. Ko gero, didžiausi skirtumai tarp šiaudinio ir kitokio lietuviams labiau įprasto būsto statybos išryškėja, kai pradedamas vertinti statybai naudojamų medžiagų draugiškumas aplinkai ir būsto gyventojui.
Tekstas – Dovilės Rozmanaitės. Nuotrauka – iš asmeninio archyvo.
Visą straipsnį rasite žurnalo „Mano sodyba“ rugpjūčio numeryje.
