Žalingiausios morkų ligos – kokios jos?
Iš lauko užkratas keliauja į sandėlius ir rūsius.
Alternariozė (Alternaria dauci, sin. A. radicina), dar vadinama juoduoju puviniu
Liga pažeidžia antžeminę augalų dalį ir šakniavaisius. Vasaros antrojoje pusėje ant lapų ir lapkočių išryškėja netaisyklingos rudos dėmės su vos įžiūrimomis juodomis apnašomis. Jos plinta, susilieja. Lapai pagelsta ir nudžiūsta. Anksti sunykus lapijai, labai sumažėja šakniavaisių derlius. Be to, jį sunku nuimti mechanizuotai. Ypač ši liga morkų pasėliuose plinta šiltomis ir drėgnomis vasaromis. Keletas lietingų dienų arba per gausus laistymas gali sukelti ligos protrūkį ir masinį augalų užsikrėtimą. Infekciją platina oro srovės, lietus, vabzdžiai.
Ant sandėliuojamų šakniavaisių ar jų viduje atsiranda apskritų arba netaisyklingų įdubusių juodų dėmių. Jos apsitraukia tamsiomis grybo apnašomis. Pūvantys šakniavaisiai nesuminkštėja, išlieka kieti, sausi. Pažeistose vietose pradėjus daugintis bakterijoms ir kitiems patogeniniams grybams, jie pradeda pūti šlapiai.
Rizoktoniozė (Rhizoctonia solani, sin. Rh. violacea)
Liga plinta židiniais lauke, vėliau pasireiškia ant šakniavaisių laikymo vietose. Ypač žalinga ji gali būti rūgščiose (durpingose) drėgnose dirvose. Vasaros pabaigoje sergančių augalų lapai gelsta ir džiūsta. Ant šakniavaisių galvučių ir kitų vietų atsiranda švino, vėliau rausvos spalvos dėmių. Jų paviršius kiek įdumba ir apsitraukia iš pradžių bespalviu, vėliau violetinio atspalvio apnašu. Vėliau, apnašui nykstant, susiformuoja iki 5 mm skersmens tamsiai violetiniai grybo skleročiai, kurie gali ilgai išlikti gyvybingi ir užkrėsti sveikus augalus. Sergantys morkų šakniavaisiai vysta, trūkinėja, pasidaro grublėti, kartais pūva. Ypač greitai sunyksta paviršiniai žievės audiniai. Palanki temperatūra rizoktoniozei plisti – 18–22 °C.
