Rundalės pilis

Baltijos Versalis – Rundalės pilis

Netoli Bauskės esantis Rundalės dvaro ansamblis ne veltui vadinamas Baltijos Versaliu. Tai žymiausias baroko ir rokoko stiliaus pastatų ansamblis Latvijoje. Jį sudaro centriniai rūmai, vidinis kiemas, arklidės, ūkinis kiemas, kanalo supamas parkas ir atokiau esantis medžioklei skirtas parkas. Visa teritorija užima 72 ha. Nors didžiuojamės savo dvarais ir parkais, bet tokio didingo Lietuvoje nerasime nė vieno. Be to, lankytojus stebina ir patys rūmai, ir labai kruopščiai tvarkoma jų aplinka. Net nežinai, kam teikti pirmenybę.

Istorijos fragmentai

Kadaise Rundalėje, dabartinio parko pakraštyje, stovėjo pilis. Tiksli jos atsiradimo data nežinoma. Rūmų ansamblis statytas XVIII amžiuje, dviem etapais – 1736–1740 ir 1764–1766 metais. Tai buvo Kuržemės hercogo Ernesto Johano Birono vasaros rezidencija. Rūmų architektas – garsusis Bartalomėjus Frančeskas Rastrelis. Jis pats ir vadovavo statybai.
Statant rūmus, buvo kuriamas ir prancūziško stiliaus parkas. Rusijai užėmus Kuržemę 1795 metais, Rundalės rūmai atiteko Valerianui Zubovui. Vėliau paveldėtoju tapo brolis Platonas Zubovas. Šiam mirus, jo buvusi žmona ištekėjo už grafo Andrejaus Šuvalovo. Šuvalovai rūmus valdė beveik 200 metų, iki 1920 metais pradėtos agrarinės reformos. Tada rūmai imti naudoti valstybės reikmėms. Čia buvo butai, veikė pradinė mokykla.
Latvijos istorijos muziejui Rundalės rūmai atiteko tik 1933 metais. Laimei, Antrojo pasaulinio karo bombos ir gaisrai juos aplenkė. Nors pokariu čia buvo įrengti sandėliai, jie didelės žalos nepadarė. 1972 metais įkurtas Rundalės pilies muziejus. Nuo to laiko kompleksiškai restauruojamas rūmų ansamblis, darbus atliekant pagal pirminius autoriaus brėžinius. Pirmosios restauruotos patalpos lankytojams atvertos 1981 metais. O 2007-aisiais Rundalės pilis įtraukta į Europos kultūros paveldo sąrašą.

Užburiantis parkas

Rūmai su parku sudaro vientisą ansamblį. Kaip ir būdinga baroko stiliaus parkams, centrinėje, priešais rūmus esančioje dalyje esantys parteriai suformuoti iš karpomų žemučių gyvatvorių. O kad dar labiau išryškėtų dailūs lenkti ornamentai, tarpai išpilti smulkintomis raudonomis plytomis. Viskas įrėminta siauromis margomis gėlių rabatėmis.
Centrinę parterio dalį užima didelis baseinas. 2007 rugpjūtį jis buvo dar tik liejamas, bet šią vasarą lankytojai jau turėtų džiaugtis vandens gaiva. Šio tipo parkams būdingi spinduliškai į visas puses išsidėstę takai. Centrinis – tai plati, formuotais medžiais apsodinta alėja.
Ypatingas dėmesys skiriamas rožynams. Nors tikslių žinių apie rožių auginimą Rundalės parke neišliko, baroko soduose rožynai būtini. Čia rožės susodintos ir chronologine, ir tematine tvarka. Žemučių ligustrų gyvatvorių juosiamuose laukeliuose išdėstyti atskiri šių augalų sodeliai.
XVIII amžiaus rožių sodas yra parterio pietvakariniame kampe ir užima 364 m2. Čia auga tokios veislės, kokios buvo auginamos kadaise. Zubovo rožių sode, pietvakariniame parterio šone, susodintos 1795–1822 metais augintos veislės. Šuvalovo rožių sodas, esantis pietrytiniame parterio kampe, užima 720 m2. Jame kasmet žydi 1823–1920 metais augintų veislių augalai.
Dar galima apžiūrėti Erškėčių ir Raukšlėtalapio erškėčio (Rosa rugosa) sodus. Dauguma šių augalų atkeliavo iš Nacionalinio botanikos sodo. Ateityje numatoma eksponuoti visas Latvijoje augančias rūšis.
Rožių mėgėjus būtinai sužavės Latvijos rožių sodas vakarinėje parterio dalyje, kur auga šioje šalyje išvestos veislės. Viena geltona rožė net vadinama ‘Rundalės pilimi’.
Angliškųjų rožių sodai įveisti prie mažųjų baseinų parko rytų ir vakarų pusėje. Šiuolaikinių rožių sodas, kaip ir dera, puošiasi naujomis veislėmis. O Mėlynųjų rožių sodas – tai 4 laukeliai prie sodininko namo, prisodinti įvairių veislių violetinių, alyvinių, melsvų augalų. Ateityje parke bus sukaupta labai gausi kolekcija, turėsianti ne tik dekoratyvinę, bet ir didelę pažintinę bei mokslinę vertę.

Rūta Beltienė