Dobilai - Trifolium
Dobilai – daugiamečiai ir vienmečiai pupinių (Fabaceae) šeimos augalai su trilapiais, rečiau iš 5–7 skiaučių susidedančiais sudėtiniais lapais. Žiedai nedideli, dažniausiai sudaro galvutes. Gentyje – apie 300 rūšių, paplitusių vidutinio ir paatogrąžio klimato zonose. Tik nedidelė dalis auga Vidurio ir Pietų Amerikos, atogrąžų Afrikos kalnuose. Daugiausia rūšių aptinkama Europoje, Viduržemio jūros regiono srityse, Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje auga apie 15 rūšių. Tai laukų, pievų ir miškų žolės, nemažai yra ir pašarinių. Soduose auginamos tik kelios.
Ilgagalvis dobilas (T. rubens) paplitęs Vidurio ir Pietų Europoje. Lietuvoje retas. Aukštis – 20–80 cm. Šaknis ilga, labai išsišakojusi. Stiebas status, tvirtas, šiek tiek vagotas. Žemutinių lapų lapkočiai ilgesni, viršutinių – trumpesni. Lapai – trilapiai, sudaryti iš labai trumpakočių lapelių, žali su pilku atspalviu. Žiedynkočiai trumpi, po 1–2 išaugę stiebų viršūnėse. Žiedai susitelkę po 100 ir daugiau į beveik cilindriškas 4–10 cm ilgio ir 2–3 cm pločio tankias galvutes, purpuriniai, retai šviesūs raudoni ar rausvi. Žydi birželio–liepos mėnesiais, subrandina sėklas. Gerai pakenčia sausrą.
Baltasis dobilas (T. repens) pasaulyje paplitęs labai plačiai, dažnas visoje Lietuvoje. Soduose mielai sėjamos baltųjų dobilų pievutės. Gėlynuose auginama forma ‘Purpurascens’ ir kelios veislės spalvingais lapais. Tai 8–12 cm aukščio augalas su keliais ar keliolika šliaužiančių stiebų su kylančiomis viršūnėmis. Lapai ilgakočiai, trilapiai ir keturlapiai, rudi su raudonu atspalviu ir tik pakraščiuose ryškūs žali. Žiedai balti, sudaro nedideles galvutes. Žydi gegužės–rugpjūčio mėnesiais.
Soduose, alpinariumuose dar auginami T. alpinum, T. parryi, T. nanum. Žiemoja nepridengti.
Šie dobilai geriausiai auga atviroje, saulėtoje vietoje, lengvoje ir sunkesnėje vidutinio drėgnumo dirvoje. Nereiklūs. Subrandinę sėklas gali pasisėti.
