GERVUOGĖ - Rubus subgen. Rubus

Paprastosios gervuogės (Rubus caesius) tikriausiai žinomos visiems – šlaituose, paupiuose, alksnynuose susipynusios į sunkiai pereinamus sąžalynus, nokinančios tamsiai mėlynas su melsvomis apnašomis uogas. Uogos skanios, rūgštokos.
Stačioji gervuogė (R. nassensis) nesusipina į raizgalynę, jos stiebai statūs, antramečiai – išlinkę lanku, vaisiai raudonai juodi, neblogo skonio. Panaši į ją, tik daug žemesnė, yra raukšlėtoji gervuogė (R. plicatus).
Gervuogės pradeda žydėti gegužę. Jų žiedai privilioja daugybę bičių, o užsimezgusios uogos sirpsta lėtai, palaipsniui – ant vienos šakos galima pamatyti žalių, raustančių ir visai pajuodusių, subrendusių. Ankstyviausių veislių gervuogių galima paskanauti jau liepos pabaigoje. Jos skinamos keliais etapais.

Plačiau skaitykite žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 73 – „Sodo vaiskrūmiai“.