Glorioza puošnioji - Gloriosa superba
Gloriozos priklauso vėlyvinių (Colchicaceae) šeimai, žinoma apie 10 jų rūšių. Visos jos dekoratyvios, bet namuose dažniausiai auginamos puošniosios gloriozos (Gloriosa superba, sin. G. rotschildiana). Nors paminėti 2, augalas turi gan daug tarptautinių vardų sinonimų, čia gali kilti tikra painiava.
Puošniosios gloriozos ūgliai iš pradžių būna statūs, vėliau linksta arba prisikabina prie bet kokios pasitaikiusios atramos. Lapų viršūnėlės smailios, baigiasi į žiedą susisukusiais ūseliais.
Žiedlapiai iki 10 cm ilgio, banguotais krašteliais, užsirietę į viršų. Žydėjimo metu spalva keičiasi nuo geltonos vos prasiskleidus žiedui iki vis labiau žiedlapius užpildančios raudonos. Yra veislių, žydinčių tik geltonais žiedais.
Gloriozų ir šakniagumbiai, ir antžeminė dalis turi nuodingų medžiagų – kolchikino.
Priežiūra. Pavasarį galima nusipirkti šakniagumbių, o vėliau – vazonuose užaugintų augalų. Įsigytus šakniagumbius ilgai nelaukiant reikia sodinti į vazonus: vazone dedamas horizontaliai; virš augimo pumpuro turi susidaryti apie 1,5–3 cm žemės sluoksnis. Vazonėlis pastatomas šiltame kambaryje. Daigas pasirodo po 2–3 savaičių. Jam reikia daug šviesos ir šilumos – tuomet auga greitai. Daigui iš karto reikia pastatyti atramą. Auginant šiltoje ir šviesioje vietoje, vasaros vidurdieniais vis tik reikia saugoti nuo kaitros ir tiesioginių saulės spindulių. Peržydėjęs ir dar kiek pažaliavęs augalas rudeniop apmiršta. Vazonėlius su šakniagumbiais per žiemą laikykite sausai, 15–18°C temperatūroje.
Dauginimas. Gloriozas galima dauginti šakniagumbių dalimis – seni šakniagumbiai išaugina kelis „vaikučius“, kuriuos galima atskirti. Sėklos sėjamos šiltnamyje rudenį į lengvą kompostinę žemę. Dygsta kelis mėnesius.
