Moliūgai - Cucurbita
Moliūgai kilę iš Amerikos žemyno, kur juos žmonės augino jau apie 3000 metus prieš Kristaus gimimą. Moliūgai (Cucurbita L.) – augalai didžiuliais lapais ir šliaužiančiais išsišakojusiais kelių metrų ilgio stiebais, ant kurių užaugina įvairių dydžių ir formų vaisius. Soduose seniai auginamos ne rūšys, o sudėtingos kilmės veislės. Be to, kiekviena rūšis turi daug porūšių, varietetų. Dažniausiai pas mus auginami didieji moliūgai (C. maxima), rečiau – kvapieji (C. moschata). Ilgą laiką paprastuoju moliūgu (C. pepo) vadintas augalas dabar laikomas paprastuoju aguročiu, o visų mėgstamos cukinijos ir patisonai – tai šios rūšies skirtingų varietetų veislių grupės.
Nepaisant tokios didelės įvairovės, botanikai mano, kad moliūgų gentyje yra apie 20 rūšių, vienmečių ir daugiamečių augalų, paplitusių šilto klimato Amerikos, Azijos ir Afrikos rajonuose.
Ne visi moliūgai yra apvalūs, dideli ir oranžiniai. Yra įdomių, dekoratyvių augalų originalios formos vaisiais ar netgi tokių, kuriuos tinkamai apdirbus galima naudoti kaip indus. Šiuo metu sėklų parduotuvėse jau galima įsigyti ir maistui tinkamų, ir dekoratyvinių veislių. Didesnius dekoratyvius vaisius taip pat galima valgyti, jei tik jie nėra kartūs.
Moliūgai būna ilgastiebiai ir trumpastiebiai, krūminiai. Šliaužiantys stiebai (virkščios) gali siekti 4–5 m ilgio, iš pagrindinių stiebų auga šoniniai ūgliai, iš jų – antros eilės šoniniai ūgliai ir t. t. Lapai labai stambūs (iki 25 cm skersmens), ant ilgų kotų. Jų pažastyse auga ūseliai ir formuojasi žiedai. Augalai žydi gražiais geltonais ar oranžiniais įvairaus dydžio (tai priklauso nuo veislės) žiedais.
Moliūgų šaknų sistema galinga. Pagrindinė šaknis gali įsiskverbti į dirvą iki 1–1,7 m gylio, o horizontalios šoninės – išsiplėsti 3–5 m spindžiu, tačiau pagrindinė jų dalis susitelkusi 40–50 cm gylyje.
