Kiti klausimai

Šluotelines hortenzijas galima šiek tiek pagenėti kiekvieną pavasarį. Dabar patrumpinkite tų šakelių viršūnes ir laukite naujų ūglių. Kitą pavasarį vėl patrumpinkite vienmečių ūglių viršūnes. Taip formuojama hortenzija bus tankesnė, kompaktiškesnė.

Jei norite nesunkiai išnaikinti tujas, nupjaukite jas prie pat žemės. Jos tikrai neatžels. Kelmai ir storosios šaknys supus per kelerius metus (tai priklauso nuo augalų amžiaus ir aplinkos sąlygų). Bet jei norite toje vietoje sodinti kitus augalus, kelmus teks išrauti, nes jie trukdys kasti žemę, skleistis kitų augalų šaknims.

Sėti pomidorus nešildomame šiltnamyje galima tada, kai ten nusistovi pakankama šiluma. Skirtingose vietose ir skirtinguose šiltnamiuose sąlygos gali būti skirtingos. Todėl stebėkite temperatūrą kelis kartus per parą. Pomidorams dygti reikalinga 20–25 laipsnių šiluma, daigams augti – 18–22 laipsnių šiluma. Atkreipkite dėmesį, kad šiltnamyje gruntas sušyla vėliau nei oras ir daigyklų nestatykite ant šalto grunto.

Sudėtinga atsakyti į tokį klausimą. Dirvos pH lemia ne tik užpiltas actu ar kitomis medžiagomis parūgštinto vandens kiekis, bet ir aplinkos veiksniai: jau esamas pH rodiklis, dirvos struktūra ir laidumas, kritulių kiekis ir net aplink esantys augalai. Taigi, vienose dirvose ir savaime pH yra rūgštinis, todėl rododendrams ten rekomenduojamos tik specialios trąšos ir papildomai rūgštinti dirvos net nereikia. Kitur – atvirkščiai. Augalai laistomi parūgštintu vandeniu, bet dėl aplink rododendrus esančios kalkingos žemės įtakos rūgštingumas ilgai neišsilaiko. Smėlėtose dirvose bet kokios užpiltos trąšos labai greit po stipresnių liūčių išplaunamos į gilesnius sluoksnius ir tampa rododendrams neprieinamos. Dirvožemiui turi įtakos ir laistymo vandens pH. Štai kodėl nėra konkrečių normų ir laistymo dažnumo nurodymų. Jei norite ypatingo tikslumo, įsigykite pH matuoklį ir dirvos rūgštingumą matuokite keliose vietose aplink augalus, kas kelias dienas. Primename, kad rododendrams reikalingas pH yra 4,5-6. Taip pat būtina, kad dirvožemis būtų purus, laidus orui. Be to, rododendrams reikalingos ir trąšos, ypač pavasarį, o actas jų neatstos. Naudojant ir trąšas, ir actą, bendras pH lygio kitimas bus sunkiai nuspėjamas. Laistyti pradėkite atsargiai, vos parūgštintu vandeniu ir stebėkite pH kitimą. Staigus dirvožemio rūgštingumo pasikeitimas gali sukelti augalui rimtą stresą.

Šiuo metu, tirpstant sniegui, apžiūrėkite ar nėra akivaizdžiai matomų medelių pažeidimų (ar sveika žievė, neaplaužytos šakos). Kol nepradėjo sprogti pumpurai, medelius genėkite, suformuokite tiesius kamienus ir pagrindines skeletines šakas. Atšilus žemei, supurenkite dirvos paviršių ir medelius patręškite kompleksinėmis trąšomis. Po žydėjimo praėjus 1-2 savaitėms apžiūrėkite užsimezgusius obuoliukus. Jų neturi būti per daug – nukentės ir vaisių kokybė, ir patys medeliai. Tankias vaisių užuomazgas retinkite, paliekant po vieną  kas 10–15 cm. Liepos pabaigoje galima trumpinti ir retinti per ilgus ir tankiai sužėlusius metūglius. Vasaros pabaigoje – rudens pradžioje vaismedžiai papildomai tręšiami rudens sezonui skirtomis trąšomis. Balinti medelių kamienus geriausia rudenį, kad žiemą jie būtų apsaugoti nuo įkaitimo saulėje. Purkšti sveikų vaismedžių nereikia, cheminiai preparatai pasitelkiami tik susidūrus su kokia nors problema.

Nežinome, kokią moliūgų veislę auginote. Pernai dėl vėsių orų neskubėjo užmegzti vaisių vėlyvosios veislės. Moliūgų, kaip ir kitų moliūginių daržovių, pirmiausia pražysta vyriškieji žiedai, vėliau skleidžiasi moteriškieji ir vyriškieji. Jei trūksta šviesos (moliūgai auginami pavėsyje arba labai tankiai sužėlę), moteriškųjų žiedų užsimezga nedaug. Vyriškieji žiedai, pastovėję vieną dvi dienas visada nukrenta neužmezgę vaisių. Cukinijos neturi tokių ilgų stiebų, yra geriau apšviečiamos.

Antraisiais metais pelargonijos žydės ne blogiau nei pirmaisiais. Persodinkite į didesnius vazonus su kompostine žeme, laikykite saulėtoje vietoje, tręškite. Geriausia yra kas savaitę palaistyti žydinčioms gėlėms skirtų trąšų tirpalu. Dauginti auginiais pelargonijas galima iki vasaros vidurio, o šiltnamio sąlygomis – beveik visus metus.

Alyvmedžių lapai krenta sausame ore. Net ir vėsioje patalpoje oras gali būti per sausas, palyginti su šiltnamiu, kuriame augalas augo anksčiau. Pasistenkite jį atgaivinti: gausiai palaistykite ir leiskite išbėgti visam vandens pertekliui, apipurkškite arba po dušu sudrėkinkite šakeles. Pastatykite šviesioje vietoje. Jei yra sausų šakelių, jas iškarpykite. Šakas apipurkškite kasdien, o žemę drėkinkite pagal poreikį – laistykite išdžiūvus viršutiniam kelių centimetrų sluoksniui. Drėgmė ir šviesa skatins medelį išsprogti. Tręšti pradėkite tik išsiskleidus naujiems lapams.

Fuksijos – daugiametės gėlės. Vasarą labai gerai auga lauke, balkone, o prieš šalnas būtina jas įnešti į patalpas. Žiemą geriausiai tinka vėsi (10–12 °C) ir šviesi, nesaulėta patalpa. Laistoma mažai, nebetręšiama. Laikomos šiltame kambaryje fuksijos tuo pat metu ir meta senus lapus, ir augina naujus ūglius. Be ramybės periodo augalai kitais metais būna silpnesni. Pavasarį, pradėjus augti naujiems lapams ir ūgliams, augalai persodinami, nugenimi, formuojami medeliai arba krūmai. Vasarą fuksijas auginkite nekarštoje, saulėtoje vietoje ar šviesiame pusšešėlyje. Laikomos lauke jos žydi gausiau, nei kambaryje. Žydinčios fuksijos laistomos gausiai, kas savaitę tręšiamos žydintiems augalams skirtomis trąšomis.