Kiti klausimai

Sėti pomidorus nešildomame šiltnamyje galima tada, kai ten nusistovi pakankama šiluma. Skirtingose vietose ir skirtinguose šiltnamiuose sąlygos gali būti skirtingos. Todėl stebėkite temperatūrą kelis kartus per parą. Pomidorams dygti reikalinga 20–25 laipsnių šiluma, daigams augti – 18–22 laipsnių šiluma. Atkreipkite dėmesį, kad šiltnamyje gruntas sušyla vėliau nei oras ir daigyklų nestatykite ant šalto grunto.

Sudėtinga atsakyti į tokį klausimą. Dirvos pH lemia ne tik užpiltas actu ar kitomis medžiagomis parūgštinto vandens kiekis, bet ir aplinkos veiksniai: jau esamas pH rodiklis, dirvos struktūra ir laidumas, kritulių kiekis ir net aplink esantys augalai. Taigi, vienose dirvose ir savaime pH yra rūgštinis, todėl rododendrams ten rekomenduojamos tik specialios trąšos ir papildomai rūgštinti dirvos net nereikia. Kitur – atvirkščiai. Augalai laistomi parūgštintu vandeniu, bet dėl aplink rododendrus esančios kalkingos žemės įtakos rūgštingumas ilgai neišsilaiko. Smėlėtose dirvose bet kokios užpiltos trąšos labai greit po stipresnių liūčių išplaunamos į gilesnius sluoksnius ir tampa rododendrams neprieinamos. Dirvožemiui turi įtakos ir laistymo vandens pH. Štai kodėl nėra konkrečių normų ir laistymo dažnumo nurodymų. Jei norite ypatingo tikslumo, įsigykite pH matuoklį ir dirvos rūgštingumą matuokite keliose vietose aplink augalus, kas kelias dienas. Primename, kad rododendrams reikalingas pH yra 4,5-6. Taip pat būtina, kad dirvožemis būtų purus, laidus orui. Be to, rododendrams reikalingos ir trąšos, ypač pavasarį, o actas jų neatstos. Naudojant ir trąšas, ir actą, bendras pH lygio kitimas bus sunkiai nuspėjamas. Laistyti pradėkite atsargiai, vos parūgštintu vandeniu ir stebėkite pH kitimą. Staigus dirvožemio rūgštingumo pasikeitimas gali sukelti augalui rimtą stresą.

Šiuo metu, tirpstant sniegui, apžiūrėkite ar nėra akivaizdžiai matomų medelių pažeidimų (ar sveika žievė, neaplaužytos šakos). Kol nepradėjo sprogti pumpurai, medelius genėkite, suformuokite tiesius kamienus ir pagrindines skeletines šakas. Atšilus žemei, supurenkite dirvos paviršių ir medelius patręškite kompleksinėmis trąšomis. Po žydėjimo praėjus 1-2 savaitėms apžiūrėkite užsimezgusius obuoliukus. Jų neturi būti per daug – nukentės ir vaisių kokybė, ir patys medeliai. Tankias vaisių užuomazgas retinkite, paliekant po vieną  kas 10–15 cm. Liepos pabaigoje galima trumpinti ir retinti per ilgus ir tankiai sužėlusius metūglius. Vasaros pabaigoje – rudens pradžioje vaismedžiai papildomai tręšiami rudens sezonui skirtomis trąšomis. Balinti medelių kamienus geriausia rudenį, kad žiemą jie būtų apsaugoti nuo įkaitimo saulėje. Purkšti sveikų vaismedžių nereikia, cheminiai preparatai pasitelkiami tik susidūrus su kokia nors problema.

Nežinome, kokią moliūgų veislę auginote. Pernai dėl vėsių orų neskubėjo užmegzti vaisių vėlyvosios veislės. Moliūgų, kaip ir kitų moliūginių daržovių, pirmiausia pražysta vyriškieji žiedai, vėliau skleidžiasi moteriškieji ir vyriškieji. Jei trūksta šviesos (moliūgai auginami pavėsyje arba labai tankiai sužėlę), moteriškųjų žiedų užsimezga nedaug. Vyriškieji žiedai, pastovėję vieną dvi dienas visada nukrenta neužmezgę vaisių. Cukinijos neturi tokių ilgų stiebų, yra geriau apšviečiamos.

Antraisiais metais pelargonijos žydės ne blogiau nei pirmaisiais. Persodinkite į didesnius vazonus su kompostine žeme, laikykite saulėtoje vietoje, tręškite. Geriausia yra kas savaitę palaistyti žydinčioms gėlėms skirtų trąšų tirpalu. Dauginti auginiais pelargonijas galima iki vasaros vidurio, o šiltnamio sąlygomis – beveik visus metus.

Alyvmedžių lapai krenta sausame ore. Net ir vėsioje patalpoje oras gali būti per sausas, palyginti su šiltnamiu, kuriame augalas augo anksčiau. Pasistenkite jį atgaivinti: gausiai palaistykite ir leiskite išbėgti visam vandens pertekliui, apipurkškite arba po dušu sudrėkinkite šakeles. Pastatykite šviesioje vietoje. Jei yra sausų šakelių, jas iškarpykite. Šakas apipurkškite kasdien, o žemę drėkinkite pagal poreikį – laistykite išdžiūvus viršutiniam kelių centimetrų sluoksniui. Drėgmė ir šviesa skatins medelį išsprogti. Tręšti pradėkite tik išsiskleidus naujiems lapams.

Fuksijos – daugiametės gėlės. Vasarą labai gerai auga lauke, balkone, o prieš šalnas būtina jas įnešti į patalpas. Žiemą geriausiai tinka vėsi (10–12 °C) ir šviesi, nesaulėta patalpa. Laistoma mažai, nebetręšiama. Laikomos šiltame kambaryje fuksijos tuo pat metu ir meta senus lapus, ir augina naujus ūglius. Be ramybės periodo augalai kitais metais būna silpnesni. Pavasarį, pradėjus augti naujiems lapams ir ūgliams, augalai persodinami, nugenimi, formuojami medeliai arba krūmai. Vasarą fuksijas auginkite nekarštoje, saulėtoje vietoje ar šviesiame pusšešėlyje. Laikomos lauke jos žydi gausiau, nei kambaryje. Žydinčios fuksijos laistomos gausiai, kas savaitę tręšiamos žydintiems augalams skirtomis trąšomis.

Mandevilos, dar vadinamos sundavilėmis, geriausiai žiemoja vėsiose šviesiose patalpose. Šiltame kambaryje būtina sekti, kad neperdžiūtų šaknys. Kuo šilčiau žiemoja augalas, tuo anksčiau jis pradeda augti pavasarį arba žiemos pabaigoje. Vasario mėnesį mandevilą persodinkite, patrumpinkite šakeles, pastatykite kuo šviesesnėje vietoje. Dauginimui stiebo auginiai pjaunami anksti pavasarį. 7–10 cm ilgio auginiai susmeigiami į drėgną smėlį ir uždengiami. Įsišakniję persodinami po vieną. Ūgtelėjus pagrindiniam stiebui verta nugnybti viršūnėlę, kad priversti augalą šakotis.

Pražydinimui hiacintai sodinami į labai mažus vazonėlius. Tokiuose hiacintai sėkmingai žydės, jei tik nepamiršite kasdien laistyti. Jei norėsite ne tik pasidžiaugti žiedais, bet ir užauginti stiprius naujus svogūnėlius, juos persodinkite į maždaug 0,5 l talpos ar didesnius vazonus, derlingą žemę – kompostą, komposto ir smėlio mišinį. Peržydėję hiacintai dar 2–3 mėnesius žaliuoja. Laikykite juos šviesioje vietoje, reguliariai laistykite, kas 2–3 savaites patręškite. Kai pradės gelsti lapai, nebelaistykite ir leiskite jiems sudžiūti. Iš vazonėlių išimtus svogūnėlius iki rudens laikykite sausai, o rugsėjo mėnesį sodinkite sode. Fikusai – iš atogrąžų kilę medžiai, o Ficus Ginseng – tai savotiškai iškeltomis šaknimis suformuotas nedidelis fikuso medelis. Šilta vieta, drėgnas oras ir daug išsklaidytos šviesos – tai būtų idealios sąlygos fikusams namuose. Tinkamiausia vieta – prie rytinių ir vakarinių langų. Mažuose negiliuose vazonėliuose labai greit džiūsta žemė, todėl laistyti reiks dažnai, vos tik išdžiūva paviršius. Vandens padėkle nepalikite. Jau dabar galite atsargiai persodinti į didesnį vazoną. Dažnai apipurkškite, laistykite 2-3 laipsniais šiltesniu nei kambario temperatūra vandeniu. Trąšų tirpalu palaistyti užtenka kartą per mėnesį.

Sunku prognozuoti žiemos orus. Augalus galima persodinti žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje, kai žemėje nebėra pašalo. Galbūt tai bus vasario antroji pusė, kovo pradžia, o galbūt šiemet žemė iš viso neįšals, tik šalnos sukaustys jos paviršių. Vis dėlto verta palaukti tokio meto, kai stiprūs šalčiai jau neprognozuojami. Eglių šaknys yra plačios, bet nelabai gilios. Todėl kasti jas reiktų tokiu atstumu nuo kamieno, kiek siekia apatinės šakos, o gylio – iki 0,5 m. Kiekvieną atskirai užkelkite ant storo audeklo ar plėvelės ir su pagalbininkais nuneškite į naują vietą. Ten duobės kasamos tokio dydžio, kad šaknų gniužulas laisvai tilptų, jų nereiktų užlenkti. Jei kuri šaknis ilga ir netelpa, tokią geriau nukirpkite. Persodinti medžiai turi būti tokiame pat gylyje, kaip augo anksčiau. Užpylę šaknis žemėmis, gausiai palaistykite (po 2–3 kibirus vandens kiekvienai eglei), kad tarp šaknų žemės sukristų ir neliktų oro tarpų. Šiais metais persodintas egles reguliariai laistykite.