Kiti klausimai

Yra gan prieštaringų nuomonių. Budlėjos gali sudygti ir be jokios stratifikacijos. Bet greičiau ir vieningiau sudygsta vėsiai palaikytos sėklos. Jos pasėjamos į vazonėlius su kompostine žeme. Daiginimo vazonėlis sudrėkinamas. Uždengiamas polietileno plėvele ir 4 savaites palaikomas šaldytuve (ne šaldiklyje). Sėklos geriausiai dygsta 20–24 laipsnių šilumoje, daigai pasirodo per 3-4 savaites. Pirmaisiais metais dažniausiai nežydi, nesumedėjusis viršūnes prieš žiemą reikia nukirpti. Augimo sezoną pratęsus šiltnamyje ar oranžerijoje, vėlai rudenį galima sulaukti kai kurių veislių žiedų. Jiems bus reikalingas papildomas apšvietimas.

Jeigu Jūsų sklypas yra sodo bendrijoje, visus medžius ir krūmus turite sodinti Sodininkų bendrijų įstatyme nurodytais atstumais. „Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų: 1) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą; 2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; 3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; 4) mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą. Plačiau paskaityti galite http://www.sbasociacija.lt, http://www.sbasociacija.lt.

Kalistemonams įprastos kambario sąlygos nelabai tinka – per sausas oras ir per šilta. Geriausia, jei rudenį ir žiemą jie laikomi šviesioje 5–10 °C vietoje. Laistykite saikingai, dažnai apipurkškite vandeniu. Sunku pasakyti, kokie vabaliukai gyvena vazono žemėje, bet gausiai laistant augalus nuolat drėgnoje žemėje neretai apsigyvena kolembolos. Šie vabzdžiai dideliais kenkėjais nelaikomi, apysausėje žemėje dauginti negali ir greit patys išnyksta.

Iš aprašymo aišku, kad gudobelių gyvatvorė nebuvo formuojama nuo auginimo pradžios. Sutankinti senokų augalų apačią ne visada pavyksta. Kaulenių, ligustrų, pūslenių ar lanksvų gyvatvorę būtų galima pavasarį nupjauti, paliekant tik nedidelius kelmelius ir vasarą pradėti formuoti naują iš jaunų atžalų. Deja, gudobelėms toks būdas netinka – ne visos trumpai nupjautos sėkmingai atžels. Gudobelių gyvatvorei tinkamiausias būtų stiprus genėjimas, viršutinę dalį kiek įmanoma susiaurinant, kad skerspjūvyje gyvatvorė taptų trikampio formos. Pašalinus dalį viršutinių šakų, apatinės gaus žymiai daugiau šviesos ir pradės intensyviau augti, šakotis (nors ir ne taip intensyviai kaip šakos viršūnėje). Ateityje stenkitės gyvatvorę palaikyti trikampio ar aukštos trapecijos formos. Labai taisyklinga ir išvaizdi gyvatvorė netaps, bet per porą metų pasitaisys.

Seną buksmedį persodinti ir taip rizikinga, o prieš pat žiemą – netinkamas metas. Palaukite pavasario ir pasistenkite perkelti augalą su kuo didesniu žemių gniužulu, po persodinimo gausiai laistykite visą sezoną.

Jei kėnį persodinote vėlai, kai medelis jau buvo pradėjęs augti, tikėtina, kad jis tiesiog neprigijo. Tokiu atveju joks gydymas nepadės. Apžiūrėkite kėnio šakeles, patikrinkite, ar gyva žievė (gyva žievė yra minkšta, sultinga, po ja matosi žalsvas sluoksnis), ar yra gyvų pumpurų. Jei žievė ir pumpurai gyvi – kėnis gali atsprogti. O jei žievė sausa, pumpurų nėra arba jie sausi, trupantys – tokį medelį belieka išrauti.

Pelargonijos – daugiamečiai augalai, galintys žiemoti vėsioje šviesioje patalpoje. Žiemą pelargonijos nenumeta visų lapų, lieka žaliuoti. Auga labai lėtai – tai priklauso nuo žiemojimo patalpos temperatūros. Geriausia, jei yra 5–10 laipsnių šilumos šviesi patalpa. Šiltesnėje vietoje pelargonijos pradeda augti ir, jei papildomai neapšviečiamos, išaugina plonus silpnus ūglius. Nenuostabu, kad iš lauko atneštos į patalpą jos pagelsta ir numeta dalį senųjų lapų – tai augalų reakcija į pasikeitusias sąlygas, ypač – į sausesnį orą. Kuo ilgiau rudenį jos laikomos lauke ir į kuo šiltesnę patalpą atnešamos – tuo daugiau lapų nukrenta. Prieš žiemą pelargonijas nugenėti reikia tik tiek, kad krūmeliai būtų tvarkingos išvaizdos. Daugiau nugenima tada, kai trūksta vietos, mažiau – jei pavasarį ketinama jas dauginti auginiais. Rudenį ir žiemą netręšiamos, laistomos saikingai. Kuo vėsesnėje patalpoje jos žiemoja, tuo mažiau joms reikia vandens. Prasidėjus augimui pavasarį vėl nugenimos (nukirptas šakeles galima panaudoti dauginimui), persodinamos, pradedama vis gausiau laistyti ir tręšti.

Auginti visžalius augalus vazonuose balkone yra sudėtinga, nes žiemą saulė kaitina jų šakas, jie garina drėgmę, o iš sušalusios žemės vazone šaknys negali pasisavinti vandens. Be to, vazonuose augalų šaknys yra labiau pažeidžiamos šalčio, nei auginant augalus grunte. Prieš žiemą spygliuočius ir visus visžalius augalus reikia gerai laistyti, kad žemė būtų apydrėgnė. Pradėjus šalti, augalų vazonus reiktų apsukti kokia nors apšiltinančia medžiaga (pavyzdžiui, mineralinės vatos sluoksniu), kad šaknys mažiau nukentėtų nuo šalčio. Būtų gerai šaltu metu tujas patraukti arčiau sienos. Saulėtomis dienomis ir stipriau šąlant augalus papildomai apgaubkite agroplėvele. Po ja tujos bus mažiau veikiamos saulės spindulių, vėjo, šiek tiek bus mažesni temperatūrų svyravimai. Per atlydžius patikrinkite žemės drėgmę, jei sausa – palaistykite. Arčiau kamieno esančios šakelės greičiausiai sensta ir džiūsta – tai natūralu. Susirūpinti reikia, jei džiūstančių šakelių būna neįprastai daug. Nepamirškite, kad augalai vazonuose greit išeikvoja maisto medžiagas ir jiems būtinas papildomas tręšimas spygliuočiams skirtomis trąšomis su mikroelementais.

Persodinimo sėkmė priklauso ir nuo medelio dydžio, ir nuo jo gyvybingumo. Geriausiai prigyja su kuo didesniu žemės gniužulu anksti pavasarį perkelti augalai. Jei būtinai reikia, kriaušę galite persodinti ir dabar, rudenį, kad iki šalčių dar spėtų įsišaknyti. Persodinti medeliai tvirtai pririšami prie kuoliukų ir gausiai laistomi.