Kiti klausimai
380 klausimų.
Sveiki, labai patinka gėlė fuksija. Pernai gavau keletą šakelių, įsmeigiau į žemę vazonėlyje, prigijo. Žiemą pradėjo leisti žiedelius. Dabar nužydėjo. Prašau parašykite, kaip jas auginti, kad užaugtų gražiai ir daug žydėtų. Ar galiu tokias mažas persodinti dabar į didelį vazoną? Ar galima vasarą išnešti į lauką? Vieni sako, kad fuksijos lauko gėles, bet kažkodėl žiemą įneša namo?
Prašau parašykite plačiau, kaip prižiūrėti? Ačiū.
Sodo Spalvos atsakymas
Fuksijos – daugiametės gėlės. Vasarą labai gerai auga lauke, balkone, o prieš šalnas būtina jas įnešti į patalpas. Žiemą geriausiai tinka vėsi (10–12 °C) ir šviesi, nesaulėta patalpa. Laistoma mažai, nebetręšiama. Laikomos šiltame kambaryje fuksijos tuo pat metu ir meta senus lapus, ir augina naujus ūglius. Be ramybės periodo augalai kitais metais būna silpnesni. Pavasarį, pradėjus augti naujiems lapams ir ūgliams, augalai persodinami, nugenimi, formuojami medeliai arba krūmai. Vasarą fuksijas auginkite nekarštoje, saulėtoje vietoje ar šviesiame pusšešėlyje. Laikomos lauke jos žydi gausiau, nei kambaryje. Žydinčios fuksijos laistomos gausiai, kas savaitę tręšiamos žydintiems augalams skirtomis trąšomis.
Laba diena. Girdėjau, kad ant medžių augantys kempininiai grybai dauginasi sporomis ir ardo medieną. Ar galima iš miško parneštais kempingrybiais užkrėsti sodo vaismedžius ir jiems pakenkti?
Sodo Spalvos atsakymas
Kempininių grybų Lietuvoje randama per 100 įvairių rūšių. Kai kurie gyvena tik negyvoje medienoje, bet nemaža dalis kenkia medžiams, sukelia medienos puvinį. Visi šie grybai, kaip ir kiti, plinta sporomis. Vėjas sporas gali išnešioti dešimtis kilometrų, todėl visada išlieka tikimybė užsikrėsti sodo vaismedžiams. Iš miško parnešti kempininių grybų vaisiakūniai greit sudžiūva, jokių naujų sporų nesubrandina. Tik nereiktų ant vaismedžių kabinti ką tik iš miško parneštų kempininių grybų. O palaikyti namuose, sudžiovinti ir nuvalyti jie jau negali niekam pakenkti.
Per žiemą kambaryje laikau sundavilę. Kaip toliau ją prižiūrėti, kad pavasarį išsprogtų? Kaip ją pasidauginti?
Sodo Spalvos atsakymas
Mandevilos, dar vadinamos sundavilėmis, geriausiai žiemoja vėsiose šviesiose patalpose. Šiltame kambaryje būtina sekti, kad neperdžiūtų šaknys. Kuo šilčiau žiemoja augalas, tuo anksčiau jis pradeda augti pavasarį arba žiemos pabaigoje. Vasario mėnesį mandevilą persodinkite, patrumpinkite šakeles, pastatykite kuo šviesesnėje vietoje. Dauginimui stiebo auginiai pjaunami anksti pavasarį. 7–10 cm ilgio auginiai susmeigiami į drėgną smėlį ir uždengiami. Įsišakniję persodinami po vieną. Ūgtelėjus pagrindiniam stiebui verta nugnybti viršūnėlę, kad priversti augalą šakotis.
Labas vakaras, kaip užauginti burokėlius, jei darže vyrauja smėlis?
Sodo Spalvos atsakymas
Burokėliai geriausiai auga derlingose priemolio dirvose, kurių pH 6–7. Smėlio dirvas reikia iš anksto gausiai papildyti kompostu arba įrengti daržovėms paaukštintas lysvės, pripildytas derlingos žemės. Sėjami burokėliai nuo balandžio pabaigos iki gegužės vidurio. Galima sėti kelis kartus – tada turėsite ankstyvesnių ir vėlyvesnių burokėlių. Sudygę burokėliai retinami, paliekant 10–15 cm tarpus. Augimo metu dirva turi būti vidutinio drėgnumo. Greit džiūstančiose smėlio dirvose visas daržoves reikia papildomai laistyti. Tręšiami tik mineralinėmis trąšomis.
Laba diena, vakar nusipirkau kelis hiacintus, jie jau kiek ūgtelėję, yra žiedynkotis. Parduodami paprastame plastikiniame mažyčiame indelyje. Kaip man dabar juos prižiūrėti? Šaknys lenda pro apačią, turiu persodinti?
Taip pat pirkau Ficus Ginseng. Taip pat nieko nežinau apie šio fukuso priežiūrą, bet su fikusais man paprastai nesiseka, todėl prašau Jūsų patarimo: ar dabar persodinti ar pavasarį, kaip ir kiek laistyti, kur laikyti ir t.t.? Ačiū.
Sodo Spalvos atsakymas
Pražydinimui hiacintai sodinami į labai mažus vazonėlius. Tokiuose hiacintai sėkmingai žydės, jei tik nepamiršite kasdien laistyti. Jei norėsite ne tik pasidžiaugti žiedais, bet ir užauginti stiprius naujus svogūnėlius, juos persodinkite į maždaug 0,5 l talpos ar didesnius vazonus, derlingą žemę – kompostą, komposto ir smėlio mišinį. Peržydėję hiacintai dar 2–3 mėnesius žaliuoja. Laikykite juos šviesioje vietoje, reguliariai laistykite, kas 2–3 savaites patręškite. Kai pradės gelsti lapai, nebelaistykite ir leiskite jiems sudžiūti. Iš vazonėlių išimtus svogūnėlius iki rudens laikykite sausai, o rugsėjo mėnesį sodinkite sode.
Fikusai – iš atogrąžų kilę medžiai, o Ficus Ginseng – tai savotiškai iškeltomis šaknimis suformuotas nedidelis fikuso medelis. Šilta vieta, drėgnas oras ir daug išsklaidytos šviesos – tai būtų idealios sąlygos fikusams namuose. Tinkamiausia vieta – prie rytinių ir vakarinių langų. Mažuose negiliuose vazonėliuose labai greit džiūsta žemė, todėl laistyti reiks dažnai, vos tik išdžiūva paviršius. Vandens padėkle nepalikite. Jau dabar galite atsargiai persodinti į didesnį vazoną. Dažnai apipurkškite, laistykite 2-3 laipsniais šiltesniu nei kambario temperatūra vandeniu. Trąšų tirpalu palaistyti užtenka kartą per mėnesį.
Saugodamasis galimai besniegės žiemos, braškes gausiau mulčiuoju pjuvenomis. Ar galima palikti per žiemą braškių lapelius pridengtus pjuvenomis, kaip juos uždengia sniegas? Dėkoju.
Sodo Spalvos atsakymas
Jei pjuvenos išlieka sausos ir birios, jos tikrai nepakenks braškėms. Atrodo, šalčiai greit baigsis. Nusistovėjus pliusinei temperatūrai braškių lapus reiktų pakelti, atidengti šerdeles, kad nepradėtų šusti.
Laba diena. Palei tvorą pasodintos paprastos eglės (jau 5 metai), kurios gražiai, tankiai nuaugusios, šiuo metu siekia 1–1,5 metro. Pernai sužinojau, kad ties šaligatvį, o eglės auga prie tvoros, kurią turiu pakelti.
Taigi klausimas, kada galima anksčiausiai egles persodinti? Turiu omeny sausio–kovo mėn. Ir kaip tai padaryti? Bijau šaknims pakenkti.
Sodo Spalvos atsakymas
Sunku prognozuoti žiemos orus. Augalus galima persodinti žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje, kai žemėje nebėra pašalo. Galbūt tai bus vasario antroji pusė, kovo pradžia, o galbūt šiemet žemė iš viso neįšals, tik šalnos sukaustys jos paviršių. Vis dėlto verta palaukti tokio meto, kai stiprūs šalčiai jau neprognozuojami.
Eglių šaknys yra plačios, bet nelabai gilios. Todėl kasti jas reiktų tokiu atstumu nuo kamieno, kiek siekia apatinės šakos, o gylio – iki 0,5 m. Kiekvieną atskirai užkelkite ant storo audeklo ar plėvelės ir su pagalbininkais nuneškite į naują vietą. Ten duobės kasamos tokio dydžio, kad šaknų gniužulas laisvai tilptų, jų nereiktų užlenkti. Jei kuri šaknis ilga ir netelpa, tokią geriau nukirpkite. Persodinti medžiai turi būti tokiame pat gylyje, kaip augo anksčiau. Užpylę šaknis žemėmis, gausiai palaistykite (po 2–3 kibirus vandens kiekvienai eglei), kad tarp šaknų žemės sukristų ir neliktų oro tarpų. Šiais metais persodintas egles reguliariai laistykite.
Ar reikalingas stratifikavimas budlėjos sėkloms? Ar žydi pasėtos tais pačiais metais? Ačiū!
Sodo Spalvos atsakymas
Yra gan prieštaringų nuomonių. Budlėjos gali sudygti ir be jokios stratifikacijos. Bet greičiau ir vieningiau sudygsta vėsiai palaikytos sėklos. Jos pasėjamos į vazonėlius su kompostine žeme. Daiginimo vazonėlis sudrėkinamas. Uždengiamas polietileno plėvele ir 4 savaites palaikomas šaldytuve (ne šaldiklyje). Sėklos geriausiai dygsta 20–24 laipsnių šilumoje, daigai pasirodo per 3-4 savaites. Pirmaisiais metais dažniausiai nežydi, nesumedėjusis viršūnes prieš žiemą reikia nukirpti. Augimo sezoną pratęsus šiltnamyje ar oranžerijoje, vėlai rudenį galima sulaukti kai kurių veislių žiedų. Jiems bus reikalingas papildomas apšvietimas.
Atvežė iš Olandijos tulpių svogūnėlių. Kaip juos išlaikyti per žiemą, kada ir kur sodinti, kad pražystų jau ateinantį pavasarį? Ačiū.
Sodo Spalvos atsakymas
Lietuvos klimato sąlygomis tulpių svogūnėlius reiktų sodinti rugsėjo pabaigoje–spalio mėnesį. Žiemoti tulpės turi įsišaknijusios žemėje. Dabar gautos tulpės gali būti sodinamos į vazonus arba į žemę sode. Sodinant į vazonus pasirenkami didesni ar mažesni indai, pripildomi kompostinės žemės, tulpių svogūnėliai išdėstomi 2–3 cm tarpais, paliekant ne mažiau 10 cm substrato apačioje ir apie 2 cm virš svogūnėlio. Geriausiai tulpės įsišaknija 8–10 laipsnių šilumoje. Tokioje temperatūroje vazonai laikomi iki mėnesio, vėliau arba įkasami į žemę sode (jei sausio pradžioje žemė neįšalusi) arba laikomi artimoje 0 laipsnių temperatūroje. Jei neturite galimybės išlaikyti tulpių vazonuose, kuo greičiau sodinkite jas į žemę sode, giliau nei įprasta – apie 20 cm. Žemės paviršių storai mulčiuokite pjuvenomis arba durpėmis. Žemoje temperatūroje tulpės šaknijasi lėtai ir ilgai, bet tikėkimės, kad joms pavyks paržiemoti.
Kaimynė nepatenkinta mano eglių gyvatvore: pradžioje sakė, jog per aukšta. Patrumpinau iki ~1,6 m. Tuomet nebetinka atstumas nuo jos tvoros. Aš ją prižiūriu, nuolat karpau, jokia šaka neįlindusi per tvorą į jos pusę. Nebežinau, kaip elgtis, jau maniau visai iškirsti, bet lieka tiesiog tuščia. Tiesa, gyvatvorė jai iš pietų pusės. Klausiu: kokios atstumo / aukščio normos ir ką daryti tokioje situacijoje? Ačiū!
Sodo Spalvos atsakymas
Jeigu Jūsų sklypas yra sodo bendrijoje, visus medžius ir krūmus turite sodinti Sodininkų bendrijų įstatyme nurodytais atstumais.
„Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:
1) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą;
2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;
3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;
4) mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.
Plačiau paskaityti galite http://www.sbasociacija.lt, http://www.sbasociacija.lt.
Laba diena, pavasarį pasodinome trešnių ir obelų sodinukų, serbentų, agrastų krūmelių. Nežinome, kaip juos paruošti žiemai? Ar reikia baltinti? Kažkuo aprišti? Ačiū.
Sodo Spalvos atsakymas
Sodo medelių ir krūmų paruošimas žiemai priklauso nuo Jūsų galimybių. Jei sodas yra aptvertas, jame neapsilankys nei kiškiai, nei stirnos, medelius rišti nebūtina, užtenka nubalinti kamienus ir storesnes šakas – tai bus apsauga nuo saulės spindulių žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje. Nuo kiškių ir stirnų jauni medeliai apsaugomi stropiai aprišant kamienus tankiais plastikiniais tinkleliais, tvirto (nuo drėgmės nesuyrančio) popieriaus, agroplėvelės arba audinio juostomis. Taip aprištų kamienų galima nebalinti, tik neskubėkite nuimti aprišalų, kol neatšilo žemė. Vaiskrūmių dažniausiai nereikia rišti, juo labiau – balinti. Užtenka jų šakas pakelti ir pririšti prie kuolelių, kad šlapias sniegas jų nepriplotų prie žemės.
Sveiki, turiu augalą kalistemoną. Kai tik nusipirkome, labai gausiai žydėjo, po žydėjimo persodinome į didesnį vazoną, taip pat viskas buvo gerai, gausiai žaliavo, bet šiuo metu visas nuvyto ir lyg žemėje gyvena vabaliukai. Nežinau, ką daryti. Kaip išsaugoti gėlę?
Sodo Spalvos atsakymas
Kalistemonams įprastos kambario sąlygos nelabai tinka – per sausas oras ir per šilta. Geriausia, jei rudenį ir žiemą jie laikomi šviesioje 5–10 °C vietoje. Laistykite saikingai, dažnai apipurkškite vandeniu. Sunku pasakyti, kokie vabaliukai gyvena vazono žemėje, bet gausiai laistant augalus nuolat drėgnoje žemėje neretai apsigyvena kolembolos. Šie vabzdžiai dideliais kenkėjais nelaikomi, apysausėje žemėje dauginti negali ir greit patys išnyksta.
Labai mėgstam burokėlius, bet... nepavyksta užauginti gražių, apvalių. Užauga labai dideli, lyg būtų pašariniai, arba mažesni, bet ne apvalūs. Ką turėčiau padaryti, kad burokėliai užaugtų dailūs, apvalūs?
Sodo Spalvos atsakymas
Burokėliai gerai auga tik nerūgščiose (pH 6–7) vidutinio drėgnumo dirvose, geriausia – priemolyje. Dirva jiems tręšiama tik mineralinėmis trąšomis, mėšlas netinka. Sėjami gegužės mėnesį, daigai retinami. Svarbu palaikyti nuolatinę dirvos drėgmę, kai pradeda formuotis burokėlių šakniavaisiai, laiku palaistyti. Po stipraus lietaus ar gausaus laistymo supurenamas dirvos paviršius. Svarbu atidžiai rinktis burokėlių veislę – jų yra ir apvalių, ir cilindro formos.
Turiu sutvarkyti ir prižiūrėti virš 10 metų senumo gudobelių gyvatvorę. Užauginta labai nevykusiai - apačioje beveik 20 cm aukščio nuogos, retokos šakos. Aukščiau - viskas tvarkoje. Ar įmanoma, kad ir pačiomis drastiškiausiomis priemonėmis, atauginti normalią, išvaizdžią gyvatvorę? Jeigu įmanoma, tai kaip?Dėkoju.
Sodo Spalvos atsakymas
Iš aprašymo aišku, kad gudobelių gyvatvorė nebuvo formuojama nuo auginimo pradžios. Sutankinti senokų augalų apačią ne visada pavyksta. Kaulenių, ligustrų, pūslenių ar lanksvų gyvatvorę būtų galima pavasarį nupjauti, paliekant tik nedidelius kelmelius ir vasarą pradėti formuoti naują iš jaunų atžalų. Deja, gudobelėms toks būdas netinka – ne visos trumpai nupjautos sėkmingai atžels. Gudobelių gyvatvorei tinkamiausias būtų stiprus genėjimas, viršutinę dalį kiek įmanoma susiaurinant, kad skerspjūvyje gyvatvorė taptų trikampio formos. Pašalinus dalį viršutinių šakų, apatinės gaus žymiai daugiau šviesos ir pradės intensyviau augti, šakotis (nors ir ne taip intensyviai kaip šakos viršūnėje). Ateityje stenkitės gyvatvorę palaikyti trikampio ar aukštos trapecijos formos. Labai taisyklinga ir išvaizdi gyvatvorė netaps, bet per porą metų pasitaisys.
Mano falenopsis žydi be pertraukos jau kelerius metus. Visada turi vieną žiedynkotį. Dabar dar nebaigus žydėti vienam ji jau išleido naują, kuris pradėjo krauti pumpurus, bet jie iškart pagelsta ir nukrenta. Tręšiu, laistau, prižiūriu ir myliu. Ką daryti, kad ji sėkmingai pražydintų ir kito stiebo žiedus?
Sodo Spalvos atsakymas
Manome, kad Jūs tikrai mylite ir teisingai prižiūrite savo orchidėją, kad ji taip gausiai žydi. Jei falenopsio pumpurai nubyrėjo, bet žiedynkotis žaliuoja – palikite jį. Dažnai pasitaiko, kad orchidėjos neišvysto žiedų dėl pasikeitusių sąlygų. Jei nekeitėte augalo auginimo vietos, šiuo metu galėjo pasikeisti oro drėgmė namuose. Atvėsus orams, pradėjo stipriau šildyti radiatoriai, kambario oras išsausėjo, o žiedų pumpurai į tai labai jautriai reaguoja. Taip pat galėjo paveikti ir šviesos stoka: juk dabar dienos ir trumpesnės, ir nuolat apsiniaukusios. Jei yra galimybė, falenopsį laikykite netoli lango, bet ne prie radiatoriaus, atsuktą į šviesos šaltinį ta pačia puse, kaip augalas įpratęs. Pavasarį ant likusio žiedynstiebio turėtų formuotis nauji žiedų pumpurai.
Laba diena, norėčiau sužinoti, ar šiuo metu galima persodinti buksmedį, kurio aukštis virš 1 m? Jeigu dabar negalima, tai koks palankiausias laikas persodinimui? Ačiū už atsakymą.
Sodo Spalvos atsakymas
Seną buksmedį persodinti ir taip rizikinga, o prieš pat žiemą – netinkamas metas. Palaukite pavasario ir pasistenkite perkelti augalą su kuo didesniu žemių gniužulu, po persodinimo gausiai laistykite visą sezoną.
Kada geras laikas raugti kopūstus?
Sodo Spalvos atsakymas
Kopūstų raugimo laiką kiekvienas pasirenka pagal savo galimybes, patogumą, naudojamas technologijas. Jei Jus domina Mėnulio kalendorius, manoma, kad raugti kopūstus geriausia per mėnulio delčią. Dar tiksliau – trečiąją delčios dieną, jei tik tuo metu mėnulis nėra Liūto ženkle.
Sveiki, persodinau kėnį (vėlai pavasarį), pradėjo spygliai po truputį ruduoti, o dabar visas nurudavo. Ar tai liga? Ir ką daryt:gydyti ar jau jis žūva?
Sodo Spalvos atsakymas
Jei kėnį persodinote vėlai, kai medelis jau buvo pradėjęs augti, tikėtina, kad jis tiesiog neprigijo. Tokiu atveju joks gydymas nepadės. Apžiūrėkite kėnio šakeles, patikrinkite, ar gyva žievė (gyva žievė yra minkšta, sultinga, po ja matosi žalsvas sluoksnis), ar yra gyvų pumpurų. Jei žievė ir pumpurai gyvi – kėnis gali atsprogti. O jei žievė sausa, pumpurų nėra arba jie sausi, trupantys – tokį medelį belieka išrauti.
Sveiki, prieš kiekvieną žiemą turiu problemų su didžialape hortenzija. Kūmas didelis, aukštas. Jį apsuku agrodanga, "kaldra". Dabar ir jos nebeužtenka. Atidengiu, uždengiu, vėdinu. Nukerpu lapus. Per žiemą krūmas apipelija, kartais būna gleivėtas, gal apšunta. Patarkite, kaip paprasčiau pasiruošti žiemai. Ačiū.
Sodo Spalvos atsakymas
Didžialapes hortenzijas uždengti žiemai nelengva, ir kuo didesnis krūmas – tuo sunkiau. Daug kas jas augina vazonuose, žiemoti neša į rūsį ar garažą (kur temperatūra artima 0 laipsnių). Lauke hortenzijas dengti reiktų ne antklode (vadinama „kaldra“), o būtinai orui laidžia medžiaga. Sušlapusi ar apledėjusi antklodė žiemą nepraleidžia oro, todėl nenuostabu, kad krūmas po ja sušunta, apipelija. Verčiau naudokite kelis sluoksnius agrodangos, prieš dengiant krūmą nuskinkite lapus, o šakas suglauskite ir suriškite. Tarp šakų galima prikaišioti stačių eglių ar pušų šakų. šaknų plotą mulčiuokite durpėmis arba pjuvenomis. Kad krūmas sėkmingai peržiemotų, visa dengiamoji medžiaga turi išlikti sausa. Todėl ant viršaus dar reiktų apsaugos nuo drėgmės. Galima ant medinio karkaso padaryti palapinę iš polietileno plėvelės su skylėmis orui šonuose arba uždengti aukšta medine dėže. Labai šaltomis žiemomis didžialapės hortenzijos apšąla nežiūrint visų pastangų ir apsaugų.
Kaip išlaikyti pelargonijas per žiemą? Porą vazonėlių parnešiau į verandą, ten vėsu, bet kol kas temperatūra teigiama. Nelaisčiau, lapai pradėjo gelsti ir tada visus nuskabiau, apkarpiau iki sumedėjusių šakelių, truputį palaisčiau. Gal šitos jau miegos? Kitos kuo puikiausiai jaučiasi kieme, žydi, nors visai neprižiūrimos. Užmetu akį ir galvoju, kada gi jos eis miegoti. Kaip jas išsaugot per žiemą, o pavasarį pasidaryti naujų daigelių? Ačiū.
Sodo Spalvos atsakymas
Pelargonijos – daugiamečiai augalai, galintys žiemoti vėsioje šviesioje patalpoje. Žiemą pelargonijos nenumeta visų lapų, lieka žaliuoti. Auga labai lėtai – tai priklauso nuo žiemojimo patalpos temperatūros. Geriausia, jei yra 5–10 laipsnių šilumos šviesi patalpa. Šiltesnėje vietoje pelargonijos pradeda augti ir, jei papildomai neapšviečiamos, išaugina plonus silpnus ūglius. Nenuostabu, kad iš lauko atneštos į patalpą jos pagelsta ir numeta dalį senųjų lapų – tai augalų reakcija į pasikeitusias sąlygas, ypač – į sausesnį orą. Kuo ilgiau rudenį jos laikomos lauke ir į kuo šiltesnę patalpą atnešamos – tuo daugiau lapų nukrenta.
Prieš žiemą pelargonijas nugenėti reikia tik tiek, kad krūmeliai būtų tvarkingos išvaizdos. Daugiau nugenima tada, kai trūksta vietos, mažiau – jei pavasarį ketinama jas dauginti auginiais. Rudenį ir žiemą netręšiamos, laistomos saikingai. Kuo vėsesnėje patalpoje jos žiemoja, tuo mažiau joms reikia vandens. Prasidėjus augimui pavasarį vėl nugenimos (nukirptas šakeles galima panaudoti dauginimui), persodinamos, pradedama vis gausiau laistyti ir tręšti.
