Kiti klausimai
410 klausimų.
Turiu parūgštinti žemę, kurioje auga prieš 10 metų sodintas rododendras. Man prieinamuose straipsniuose tirpalo koncentracija dažniausiai nurodoma labai aptakiai. Prašyčiau nurodyti, kiek į kibirą vandens pilti 9 % acto, kokia laistymo technologija: vienkartinis tirpalo kiekis, laistymo dažnumas ir pan. Dėkoju.
Atsakymas:
Sudėtinga atsakyti į tokį klausimą. Dirvos pH lemia ne tik užpiltas actu ar kitomis medžiagomis parūgštinto vandens kiekis, bet ir aplinkos veiksniai: jau esamas pH rodiklis, dirvos struktūra ir laidumas, kritulių kiekis ir net aplink esantys augalai. Taigi, vienose dirvose ir savaime pH yra rūgštinis, todėl rododendrams ten rekomenduojamos tik specialios trąšos ir papildomai rūgštinti dirvos net nereikia. Kitur – atvirkščiai. Augalai laistomi parūgštintu vandeniu, bet dėl aplink rododendrus esančios kalkingos žemės įtakos rūgštingumas ilgai neišsilaiko. Smėlėtose dirvose bet kokios užpiltos trąšos labai greit po stipresnių liūčių išplaunamos į gilesnius sluoksnius ir tampa rododendrams neprieinamos. Dirvožemiui turi įtakos ir laistymo vandens pH. Štai kodėl nėra konkrečių normų ir laistymo dažnumo nurodymų. Jei norite ypatingo tikslumo, įsigykite pH matuoklį ir dirvos rūgštingumą matuokite keliose vietose aplink augalus, kas kelias dienas. Primename, kad rododendrams reikalingas pH yra 4,5-6. Taip pat būtina, kad dirvožemis būtų purus, laidus orui. Be to, rododendrams reikalingos ir trąšos, ypač pavasarį, o actas jų neatstos. Naudojant ir trąšas, ir actą, bendras pH lygio kitimas bus sunkiai nuspėjamas. Laistyti pradėkite atsargiai, vos parūgštintu vandeniu ir stebėkite pH kitimą. Staigus dirvožemio rūgštingumo pasikeitimas gali sukelti augalui rimtą stresą.
Sveiki, kada reikia persodinti smidrus į nuolatinę augimo vietą? Pernai pasėjau, sudygo, augo, bet labai negeroj vietoj. Ačiū.
Atsakymas:
Tinkamiausias laikas sodinti šparagus (smidrus) yra balandžio mėnuo. Žemė turi būti pilnai atšilusi, bet augalai dar nepradėję ar vos pradėję leisti ūglius. Vagos arba lysvės paruošiamos bent 2 savaites prieš sodinimą.
Laba diena, pernai pavasarį sode pasisodinome žemaūgių obelų ir trešnių. Žiemai niekuo neaprišome, nebaltinome. Kokia medelių priežiūra turėtų būti dabar, atėjus pavasariui, ir vasarą? Tai pirmi "gyventojai" mūsų sode, tad nieko nežinome. Kada baltinti, kada ir kuo purkšti, genėti ir pan. Labai ačiū!
Atsakymas:
Šiuo metu, tirpstant sniegui, apžiūrėkite ar nėra akivaizdžiai matomų medelių pažeidimų (ar sveika žievė, neaplaužytos šakos). Kol nepradėjo sprogti pumpurai, medelius genėkite, suformuokite tiesius kamienus ir pagrindines skeletines šakas. Atšilus žemei, supurenkite dirvos paviršių ir medelius patręškite kompleksinėmis trąšomis. Po žydėjimo praėjus 1-2 savaitėms apžiūrėkite užsimezgusius obuoliukus. Jų neturi būti per daug – nukentės ir vaisių kokybė, ir patys medeliai. Tankias vaisių užuomazgas retinkite, paliekant po vieną kas 10–15 cm. Liepos pabaigoje galima trumpinti ir retinti per ilgus ir tankiai sužėlusius metūglius. Vasaros pabaigoje – rudens pradžioje vaismedžiai papildomai tręšiami rudens sezonui skirtomis trąšomis. Balinti medelių kamienus geriausia rudenį, kad žiemą jie būtų apsaugoti nuo įkaitimo saulėje. Purkšti
sveikų vaismedžių nereikia, cheminiai preparatai pasitelkiami tik susidūrus su kokia nors problema.
Kuo dezinfekuoti polikarbonatinį šiltnamį ir žemę jame? Ar naudinga berti pelenus po vaismedžiais ir vaiskrūmiais?
Atsakymas:
Polikarbonatinį šiltnamį geriausia išvalyti rudenį, nuėmus derlių. Per žiemą jame likę ligų pradmenys sunkiau pašalinami. Dabar, atšilus orams, šiltnamio konstrukciją nuplaukite muilinu vandeniu, šepečiu išvalant visus plyšius. Nuplaukite ir augalų atramas, vielas ir virvutes. Jei šiltnamio augalai sirgo, pakeiskite viršutinį dirvožemio sluoksnį. Jei ne, pakaks giliai perkasti ir įmaišyti komposto, biohumuso ar mineralinių trąšų.
Aplink vaismedžius ir vaiskrūmius galima paberti pelenų ir įterpti juos į viršutinį dirvožemio sluoksnį. Tai gera trąša, ypač ten, kur žemė pernelyg rūgšti.
Pernai beveik nesimezgė moliūgai, nors yra aplink aviliai su bitėmis. Žiedai pražysta, pabūna dieną ar dvi ir nuvysta. Tame pačiame darže cukinijos labai gausiai derėjo.
Atsakymas:
Nežinome, kokią moliūgų veislę auginote. Pernai dėl vėsių orų neskubėjo užmegzti vaisių vėlyvosios veislės. Moliūgų, kaip ir kitų moliūginių daržovių, pirmiausia pražysta vyriškieji žiedai, vėliau skleidžiasi moteriškieji ir vyriškieji. Jei trūksta šviesos (moliūgai auginami pavėsyje arba labai tankiai sužėlę), moteriškųjų žiedų užsimezga nedaug. Vyriškieji žiedai, pastovėję vieną dvi dienas visada nukrenta neužmezgę vaisių. Cukinijos neturi tokių ilgų stiebų, yra geriau apšviečiamos.
Sveiki. Noriu paklausti, kaip auginti ragane COREAN BEAUTY ir ar reikia rudenį nukirpti? Ačiū.
Atsakymas:
Raganė ‘Korean Beauty‘ priklauso Tangutica raganių grupei. Jų stiebai nekerpami, žiemoja ant atramų. Žiemą gali apšalti jaunų ūglių viršūnės, todėl pavasarį reikia iškarpyti sausas dalis. Jei nukirpsite stiebus iki žemės, raganė atžels ir žydės tik vasaros pabaigoje ir rugsėjį.
Sveiki, noriu pasidomėti apie svyrančias palergonijas. Iš rudens aš jas apkirpau, nes niekaip nesiliovė žydėjusios ir išnešiau į verandą. Dabar jau jos kambaryje, žaliuoja.
Aš norėjau pasiauginti flensiukams, bet dabar pagalvojau, gal ir pernykščiai augaliukai dar geri ir jų išmesti nereikia. Gal juos kovo mėn persodinti ir jie puikiai žydės dar vieną vasarą? Ačiū.
Atsakymas:
Antraisiais metais pelargonijos žydės ne blogiau nei pirmaisiais. Persodinkite į didesnius vazonus su kompostine žeme, laikykite saulėtoje vietoje, tręškite. Geriausia yra kas savaitę palaistyti žydinčioms gėlėms skirtų trąšų tirpalu. Dauginti auginiais pelargonijas galima iki vasaros vidurio, o šiltnamio sąlygomis – beveik visus metus.
Kada ir kuo tręšti obelis? Paskutiniais metais vaisių daug, bet jie smulkūs. Sodui jau apie 20 metų.
Atsakymas:
Smulkūs obuoliai būna ne tik skurdžioje žemėje, bet ir ant senų, tinkamai neišgenėtų vaismedžių. Atkreipkite dėmesį, ar obelys nepramečiauja – tai dar vienas požymis, kad reikia retinti ir šakas, ir vaisių užuomazgas birželio pradžioje. Pavasarį, atšilus žemei, visus sodo medžius reiktų patręšti vaismedžiams ir vaiskrūmiams skirtomis kompleksinėmis trąšomis. Tręšimo normos nurodomos ant pakuotės. Papildomam tręšimui rasite trąšų vasaros ir rudens sezonui.
Sveiki, įsigijau alyvmedį vazone, vazono diametras – 40 cm, o medelio aukštis – 120 cm. Medelis atrodė sveikas, parsinešus namo laikiau apie 12 laipsniu temperatūroje, nes skaičiau, kad žiemą reiktų laikyti vėsiai. Po dviejų savaičių pradėjo kristi lapai, šiuo metu ant medelio lapų neliko. Lapai neruduoja, nesisuka, tiesiog nukrenta. Kreipiuosi pagalbos, nes medelis brangus, norėtųsi išsaugoti.
Atsakymas:
Alyvmedžių lapai krenta sausame ore. Net ir vėsioje patalpoje oras gali būti per sausas, palyginti su šiltnamiu, kuriame augalas augo anksčiau. Pasistenkite jį atgaivinti: gausiai palaistykite ir leiskite išbėgti visam vandens pertekliui, apipurkškite arba po dušu sudrėkinkite šakeles. Pastatykite šviesioje vietoje. Jei yra sausų šakelių, jas iškarpykite. Šakas apipurkškite kasdien, o žemę drėkinkite pagal poreikį – laistykite išdžiūvus viršutiniam kelių centimetrų sluoksniui. Drėgmė ir šviesa skatins medelį išsprogti. Tręšti pradėkite tik išsiskleidus naujiems lapams.
Laba diena, rudenį nusipirkau ciklameną, greit peržydėjo, lapeliai pradėjo džiūti. Perstačiau ant šiaurinės palangės, šviesos mažoka, vėsu, pradėjo leisti naujus lapelius, žaliuoja, o dalis naujų lapelių ir žiedų nudžiūsta vos išlindę. Bet vienas žiedas prasiskleidė, tačiau jis žemas, tarp lapų. Kaip prižiūrėti ciklameną? Nes kažką darau ne taip... Ačiū.
Atsakymas:
Ciklamenus sunku auginti įprastomis buto sąlygomis. Jie mėgsta šviesą, bet nepakenčia tiesioginių saulės spindulių, gerai auga tik vėsioje vietoje. Peržydėjusiems ciklamenams reikalingas dalinis ramybės periodas. Tuo metu jie mažai laistomi, netręšiami. Po 2–3 mėnesių, pradėjus augti naujiems lapams, vėl reguliariai laistomi. Per sausame ir per šiltame ore lapai ir žiedai blogai vystosi, džiūva. Žiemą jiems tinkamiausia 12-15 laipsnių šilumos aplinka. Drėkinkite orą aplink vazoną. Atkreipkite dėmesį, kad gumbas substratu būtų užpiltas iki 2/3-1/2. vasarą ciklamenus galima auginti lauke, šviesiame šešėlyje.
Sveiki, labai patinka gėlė fuksija. Pernai gavau keletą šakelių, įsmeigiau į žemę vazonėlyje, prigijo. Žiemą pradėjo leisti žiedelius. Dabar nužydėjo. Prašau parašykite, kaip jas auginti, kad užaugtų gražiai ir daug žydėtų. Ar galiu tokias mažas persodinti dabar į didelį vazoną? Ar galima vasarą išnešti į lauką? Vieni sako, kad fuksijos lauko gėles, bet kažkodėl žiemą įneša namo?
Prašau parašykite plačiau, kaip prižiūrėti? Ačiū.
Atsakymas:
Fuksijos – daugiametės gėlės. Vasarą labai gerai auga lauke, balkone, o prieš šalnas būtina jas įnešti į patalpas. Žiemą geriausiai tinka vėsi (10–12 °C) ir šviesi, nesaulėta patalpa. Laistoma mažai, nebetręšiama. Laikomos šiltame kambaryje fuksijos tuo pat metu ir meta senus lapus, ir augina naujus ūglius. Be ramybės periodo augalai kitais metais būna silpnesni. Pavasarį, pradėjus augti naujiems lapams ir ūgliams, augalai persodinami, nugenimi, formuojami medeliai arba krūmai. Vasarą fuksijas auginkite nekarštoje, saulėtoje vietoje ar šviesiame pusšešėlyje. Laikomos lauke jos žydi gausiau, nei kambaryje. Žydinčios fuksijos laistomos gausiai, kas savaitę tręšiamos žydintiems augalams skirtomis trąšomis.
Laba diena. Girdėjau, kad ant medžių augantys kempininiai grybai dauginasi sporomis ir ardo medieną. Ar galima iš miško parneštais kempingrybiais užkrėsti sodo vaismedžius ir jiems pakenkti?
Atsakymas:
Kempininių grybų Lietuvoje randama per 100 įvairių rūšių. Kai kurie gyvena tik negyvoje medienoje, bet nemaža dalis kenkia medžiams, sukelia medienos puvinį. Visi šie grybai, kaip ir kiti, plinta sporomis. Vėjas sporas gali išnešioti dešimtis kilometrų, todėl visada išlieka tikimybė užsikrėsti sodo vaismedžiams. Iš miško parnešti kempininių grybų vaisiakūniai greit sudžiūva, jokių naujų sporų nesubrandina. Tik nereiktų ant vaismedžių kabinti ką tik iš miško parneštų kempininių grybų. O palaikyti namuose, sudžiovinti ir nuvalyti jie jau negali niekam pakenkti.
Per žiemą kambaryje laikau sundavilę. Kaip toliau ją prižiūrėti, kad pavasarį išsprogtų? Kaip ją pasidauginti?
Atsakymas:
Mandevilos, dar vadinamos sundavilėmis, geriausiai žiemoja vėsiose šviesiose patalpose. Šiltame kambaryje būtina sekti, kad neperdžiūtų šaknys. Kuo šilčiau žiemoja augalas, tuo anksčiau jis pradeda augti pavasarį arba žiemos pabaigoje. Vasario mėnesį mandevilą persodinkite, patrumpinkite šakeles, pastatykite kuo šviesesnėje vietoje. Dauginimui stiebo auginiai pjaunami anksti pavasarį. 7–10 cm ilgio auginiai susmeigiami į drėgną smėlį ir uždengiami. Įsišakniję persodinami po vieną. Ūgtelėjus pagrindiniam stiebui verta nugnybti viršūnėlę, kad priversti augalą šakotis.
Labas vakaras, kaip užauginti burokėlius, jei darže vyrauja smėlis?
Atsakymas:
Burokėliai geriausiai auga derlingose priemolio dirvose, kurių pH 6–7. Smėlio dirvas reikia iš anksto gausiai papildyti kompostu arba įrengti daržovėms paaukštintas lysvės, pripildytas derlingos žemės. Sėjami burokėliai nuo balandžio pabaigos iki gegužės vidurio. Galima sėti kelis kartus – tada turėsite ankstyvesnių ir vėlyvesnių burokėlių. Sudygę burokėliai retinami, paliekant 10–15 cm tarpus. Augimo metu dirva turi būti vidutinio drėgnumo. Greit džiūstančiose smėlio dirvose visas daržoves reikia papildomai laistyti. Tręšiami tik mineralinėmis trąšomis.
Laba diena, vakar nusipirkau kelis hiacintus, jie jau kiek ūgtelėję, yra žiedynkotis. Parduodami paprastame plastikiniame mažyčiame indelyje. Kaip man dabar juos prižiūrėti? Šaknys lenda pro apačią, turiu persodinti?
Taip pat pirkau Ficus Ginseng. Taip pat nieko nežinau apie šio fukuso priežiūrą, bet su fikusais man paprastai nesiseka, todėl prašau Jūsų patarimo: ar dabar persodinti ar pavasarį, kaip ir kiek laistyti, kur laikyti ir t.t.? Ačiū.
Atsakymas:
Pražydinimui hiacintai sodinami į labai mažus vazonėlius. Tokiuose hiacintai sėkmingai žydės, jei tik nepamiršite kasdien laistyti. Jei norėsite ne tik pasidžiaugti žiedais, bet ir užauginti stiprius naujus svogūnėlius, juos persodinkite į maždaug 0,5 l talpos ar didesnius vazonus, derlingą žemę – kompostą, komposto ir smėlio mišinį. Peržydėję hiacintai dar 2–3 mėnesius žaliuoja. Laikykite juos šviesioje vietoje, reguliariai laistykite, kas 2–3 savaites patręškite. Kai pradės gelsti lapai, nebelaistykite ir leiskite jiems sudžiūti. Iš vazonėlių išimtus svogūnėlius iki rudens laikykite sausai, o rugsėjo mėnesį sodinkite sode.
Fikusai – iš atogrąžų kilę medžiai, o Ficus Ginseng – tai savotiškai iškeltomis šaknimis suformuotas nedidelis fikuso medelis. Šilta vieta, drėgnas oras ir daug išsklaidytos šviesos – tai būtų idealios sąlygos fikusams namuose. Tinkamiausia vieta – prie rytinių ir vakarinių langų. Mažuose negiliuose vazonėliuose labai greit džiūsta žemė, todėl laistyti reiks dažnai, vos tik išdžiūva paviršius. Vandens padėkle nepalikite. Jau dabar galite atsargiai persodinti į didesnį vazoną. Dažnai apipurkškite, laistykite 2-3 laipsniais šiltesniu nei kambario temperatūra vandeniu. Trąšų tirpalu palaistyti užtenka kartą per mėnesį.
Saugodamasis galimai besniegės žiemos, braškes gausiau mulčiuoju pjuvenomis. Ar galima palikti per žiemą braškių lapelius pridengtus pjuvenomis, kaip juos uždengia sniegas? Dėkoju.
Atsakymas:
Jei pjuvenos išlieka sausos ir birios, jos tikrai nepakenks braškėms. Atrodo, šalčiai greit baigsis. Nusistovėjus pliusinei temperatūrai braškių lapus reiktų pakelti, atidengti šerdeles, kad nepradėtų šusti.
Laba diena. Palei tvorą pasodintos paprastos eglės (jau 5 metai), kurios gražiai, tankiai nuaugusios, šiuo metu siekia 1–1,5 metro. Pernai sužinojau, kad ties šaligatvį, o eglės auga prie tvoros, kurią turiu pakelti.
Taigi klausimas, kada galima anksčiausiai egles persodinti? Turiu omeny sausio–kovo mėn. Ir kaip tai padaryti? Bijau šaknims pakenkti.
Atsakymas:
Sunku prognozuoti žiemos orus. Augalus galima persodinti žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje, kai žemėje nebėra pašalo. Galbūt tai bus vasario antroji pusė, kovo pradžia, o galbūt šiemet žemė iš viso neįšals, tik šalnos sukaustys jos paviršių. Vis dėlto verta palaukti tokio meto, kai stiprūs šalčiai jau neprognozuojami.
Eglių šaknys yra plačios, bet nelabai gilios. Todėl kasti jas reiktų tokiu atstumu nuo kamieno, kiek siekia apatinės šakos, o gylio – iki 0,5 m. Kiekvieną atskirai užkelkite ant storo audeklo ar plėvelės ir su pagalbininkais nuneškite į naują vietą. Ten duobės kasamos tokio dydžio, kad šaknų gniužulas laisvai tilptų, jų nereiktų užlenkti. Jei kuri šaknis ilga ir netelpa, tokią geriau nukirpkite. Persodinti medžiai turi būti tokiame pat gylyje, kaip augo anksčiau. Užpylę šaknis žemėmis, gausiai palaistykite (po 2–3 kibirus vandens kiekvienai eglei), kad tarp šaknų žemės sukristų ir neliktų oro tarpų. Šiais metais persodintas egles reguliariai laistykite.
Ar reikalingas stratifikavimas budlėjos sėkloms? Ar žydi pasėtos tais pačiais metais? Ačiū!
Atsakymas:
Yra gan prieštaringų nuomonių. Budlėjos gali sudygti ir be jokios stratifikacijos. Bet greičiau ir vieningiau sudygsta vėsiai palaikytos sėklos. Jos pasėjamos į vazonėlius su kompostine žeme. Daiginimo vazonėlis sudrėkinamas. Uždengiamas polietileno plėvele ir 4 savaites palaikomas šaldytuve (ne šaldiklyje). Sėklos geriausiai dygsta 20–24 laipsnių šilumoje, daigai pasirodo per 3-4 savaites. Pirmaisiais metais dažniausiai nežydi, nesumedėjusis viršūnes prieš žiemą reikia nukirpti. Augimo sezoną pratęsus šiltnamyje ar oranžerijoje, vėlai rudenį galima sulaukti kai kurių veislių žiedų. Jiems bus reikalingas papildomas apšvietimas.
Atvežė iš Olandijos tulpių svogūnėlių. Kaip juos išlaikyti per žiemą, kada ir kur sodinti, kad pražystų jau ateinantį pavasarį? Ačiū.
Atsakymas:
Lietuvos klimato sąlygomis tulpių svogūnėlius reiktų sodinti rugsėjo pabaigoje–spalio mėnesį. Žiemoti tulpės turi įsišaknijusios žemėje. Dabar gautos tulpės gali būti sodinamos į vazonus arba į žemę sode. Sodinant į vazonus pasirenkami didesni ar mažesni indai, pripildomi kompostinės žemės, tulpių svogūnėliai išdėstomi 2–3 cm tarpais, paliekant ne mažiau 10 cm substrato apačioje ir apie 2 cm virš svogūnėlio. Geriausiai tulpės įsišaknija 8–10 laipsnių šilumoje. Tokioje temperatūroje vazonai laikomi iki mėnesio, vėliau arba įkasami į žemę sode (jei sausio pradžioje žemė neįšalusi) arba laikomi artimoje 0 laipsnių temperatūroje. Jei neturite galimybės išlaikyti tulpių vazonuose, kuo greičiau sodinkite jas į žemę sode, giliau nei įprasta – apie 20 cm. Žemės paviršių storai mulčiuokite pjuvenomis arba durpėmis. Žemoje temperatūroje tulpės šaknijasi lėtai ir ilgai, bet tikėkimės, kad joms pavyks paržiemoti.
Kaimynė nepatenkinta mano eglių gyvatvore: pradžioje sakė, jog per aukšta. Patrumpinau iki ~1,6 m. Tuomet nebetinka atstumas nuo jos tvoros. Aš ją prižiūriu, nuolat karpau, jokia šaka neįlindusi per tvorą į jos pusę. Nebežinau, kaip elgtis, jau maniau visai iškirsti, bet lieka tiesiog tuščia. Tiesa, gyvatvorė jai iš pietų pusės. Klausiu: kokios atstumo / aukščio normos ir ką daryti tokioje situacijoje? Ačiū!
Atsakymas:
Jeigu Jūsų sklypas yra sodo bendrijoje, visus medžius ir krūmus turite sodinti Sodininkų bendrijų įstatyme nurodytais atstumais.
„Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:
1) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą;
2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;
3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;
4) mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.
Plačiau paskaityti galite http://www.sbasociacija.lt, http://www.sbasociacija.lt.
