Kiti klausimai

Nežinome, kokią moliūgų veislę auginote. Pernai dėl vėsių orų neskubėjo užmegzti vaisių vėlyvosios veislės. Moliūgų, kaip ir kitų moliūginių daržovių, pirmiausia pražysta vyriškieji žiedai, vėliau skleidžiasi moteriškieji ir vyriškieji. Jei trūksta šviesos (moliūgai auginami pavėsyje arba labai tankiai sužėlę), moteriškųjų žiedų užsimezga nedaug. Vyriškieji žiedai, pastovėję vieną dvi dienas visada nukrenta neužmezgę vaisių. Cukinijos neturi tokių ilgų stiebų, yra geriau apšviečiamos.

Antraisiais metais pelargonijos žydės ne blogiau nei pirmaisiais. Persodinkite į didesnius vazonus su kompostine žeme, laikykite saulėtoje vietoje, tręškite. Geriausia yra kas savaitę palaistyti žydinčioms gėlėms skirtų trąšų tirpalu. Dauginti auginiais pelargonijas galima iki vasaros vidurio, o šiltnamio sąlygomis – beveik visus metus.

Alyvmedžių lapai krenta sausame ore. Net ir vėsioje patalpoje oras gali būti per sausas, palyginti su šiltnamiu, kuriame augalas augo anksčiau. Pasistenkite jį atgaivinti: gausiai palaistykite ir leiskite išbėgti visam vandens pertekliui, apipurkškite arba po dušu sudrėkinkite šakeles. Pastatykite šviesioje vietoje. Jei yra sausų šakelių, jas iškarpykite. Šakas apipurkškite kasdien, o žemę drėkinkite pagal poreikį – laistykite išdžiūvus viršutiniam kelių centimetrų sluoksniui. Drėgmė ir šviesa skatins medelį išsprogti. Tręšti pradėkite tik išsiskleidus naujiems lapams.

Fuksijos – daugiametės gėlės. Vasarą labai gerai auga lauke, balkone, o prieš šalnas būtina jas įnešti į patalpas. Žiemą geriausiai tinka vėsi (10–12 °C) ir šviesi, nesaulėta patalpa. Laistoma mažai, nebetręšiama. Laikomos šiltame kambaryje fuksijos tuo pat metu ir meta senus lapus, ir augina naujus ūglius. Be ramybės periodo augalai kitais metais būna silpnesni. Pavasarį, pradėjus augti naujiems lapams ir ūgliams, augalai persodinami, nugenimi, formuojami medeliai arba krūmai. Vasarą fuksijas auginkite nekarštoje, saulėtoje vietoje ar šviesiame pusšešėlyje. Laikomos lauke jos žydi gausiau, nei kambaryje. Žydinčios fuksijos laistomos gausiai, kas savaitę tręšiamos žydintiems augalams skirtomis trąšomis.

Mandevilos, dar vadinamos sundavilėmis, geriausiai žiemoja vėsiose šviesiose patalpose. Šiltame kambaryje būtina sekti, kad neperdžiūtų šaknys. Kuo šilčiau žiemoja augalas, tuo anksčiau jis pradeda augti pavasarį arba žiemos pabaigoje. Vasario mėnesį mandevilą persodinkite, patrumpinkite šakeles, pastatykite kuo šviesesnėje vietoje. Dauginimui stiebo auginiai pjaunami anksti pavasarį. 7–10 cm ilgio auginiai susmeigiami į drėgną smėlį ir uždengiami. Įsišakniję persodinami po vieną. Ūgtelėjus pagrindiniam stiebui verta nugnybti viršūnėlę, kad priversti augalą šakotis.

Pražydinimui hiacintai sodinami į labai mažus vazonėlius. Tokiuose hiacintai sėkmingai žydės, jei tik nepamiršite kasdien laistyti. Jei norėsite ne tik pasidžiaugti žiedais, bet ir užauginti stiprius naujus svogūnėlius, juos persodinkite į maždaug 0,5 l talpos ar didesnius vazonus, derlingą žemę – kompostą, komposto ir smėlio mišinį. Peržydėję hiacintai dar 2–3 mėnesius žaliuoja. Laikykite juos šviesioje vietoje, reguliariai laistykite, kas 2–3 savaites patręškite. Kai pradės gelsti lapai, nebelaistykite ir leiskite jiems sudžiūti. Iš vazonėlių išimtus svogūnėlius iki rudens laikykite sausai, o rugsėjo mėnesį sodinkite sode. Fikusai – iš atogrąžų kilę medžiai, o Ficus Ginseng – tai savotiškai iškeltomis šaknimis suformuotas nedidelis fikuso medelis. Šilta vieta, drėgnas oras ir daug išsklaidytos šviesos – tai būtų idealios sąlygos fikusams namuose. Tinkamiausia vieta – prie rytinių ir vakarinių langų. Mažuose negiliuose vazonėliuose labai greit džiūsta žemė, todėl laistyti reiks dažnai, vos tik išdžiūva paviršius. Vandens padėkle nepalikite. Jau dabar galite atsargiai persodinti į didesnį vazoną. Dažnai apipurkškite, laistykite 2-3 laipsniais šiltesniu nei kambario temperatūra vandeniu. Trąšų tirpalu palaistyti užtenka kartą per mėnesį.

Sunku prognozuoti žiemos orus. Augalus galima persodinti žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje, kai žemėje nebėra pašalo. Galbūt tai bus vasario antroji pusė, kovo pradžia, o galbūt šiemet žemė iš viso neįšals, tik šalnos sukaustys jos paviršių. Vis dėlto verta palaukti tokio meto, kai stiprūs šalčiai jau neprognozuojami. Eglių šaknys yra plačios, bet nelabai gilios. Todėl kasti jas reiktų tokiu atstumu nuo kamieno, kiek siekia apatinės šakos, o gylio – iki 0,5 m. Kiekvieną atskirai užkelkite ant storo audeklo ar plėvelės ir su pagalbininkais nuneškite į naują vietą. Ten duobės kasamos tokio dydžio, kad šaknų gniužulas laisvai tilptų, jų nereiktų užlenkti. Jei kuri šaknis ilga ir netelpa, tokią geriau nukirpkite. Persodinti medžiai turi būti tokiame pat gylyje, kaip augo anksčiau. Užpylę šaknis žemėmis, gausiai palaistykite (po 2–3 kibirus vandens kiekvienai eglei), kad tarp šaknų žemės sukristų ir neliktų oro tarpų. Šiais metais persodintas egles reguliariai laistykite.

Lietuvos klimato sąlygomis tulpių svogūnėlius reiktų sodinti rugsėjo pabaigoje–spalio mėnesį. Žiemoti tulpės turi įsišaknijusios žemėje. Dabar gautos tulpės gali būti sodinamos į vazonus arba į žemę sode. Sodinant į vazonus pasirenkami didesni ar mažesni indai, pripildomi kompostinės žemės, tulpių svogūnėliai išdėstomi 2–3 cm tarpais, paliekant ne mažiau 10 cm substrato apačioje ir apie 2 cm virš svogūnėlio. Geriausiai tulpės įsišaknija 8–10 laipsnių šilumoje. Tokioje temperatūroje vazonai laikomi iki mėnesio, vėliau arba įkasami į žemę sode (jei sausio pradžioje žemė neįšalusi) arba laikomi artimoje 0 laipsnių temperatūroje. Jei neturite galimybės išlaikyti tulpių vazonuose, kuo greičiau sodinkite jas į žemę sode, giliau nei įprasta – apie 20 cm. Žemės paviršių storai mulčiuokite pjuvenomis arba durpėmis. Žemoje temperatūroje tulpės šaknijasi lėtai ir ilgai, bet tikėkimės, kad joms pavyks paržiemoti.

Sodo medelių ir krūmų paruošimas žiemai priklauso nuo Jūsų galimybių. Jei sodas yra aptvertas, jame neapsilankys nei kiškiai, nei stirnos, medelius rišti nebūtina, užtenka nubalinti kamienus ir storesnes šakas – tai bus apsauga nuo saulės spindulių žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje. Nuo kiškių ir stirnų jauni medeliai apsaugomi stropiai aprišant kamienus tankiais plastikiniais tinkleliais, tvirto (nuo drėgmės nesuyrančio) popieriaus, agroplėvelės arba audinio juostomis. Taip aprištų kamienų galima nebalinti, tik neskubėkite nuimti aprišalų, kol neatšilo žemė. Vaiskrūmių dažniausiai nereikia rišti, juo labiau – balinti. Užtenka jų šakas pakelti ir pririšti prie kuolelių, kad šlapias sniegas jų nepriplotų prie žemės.

Burokėliai gerai auga tik nerūgščiose (pH 6–7) vidutinio drėgnumo dirvose, geriausia – priemolyje. Dirva jiems tręšiama tik mineralinėmis trąšomis, mėšlas netinka. Sėjami gegužės mėnesį, daigai retinami. Svarbu palaikyti nuolatinę dirvos drėgmę, kai pradeda formuotis burokėlių šakniavaisiai, laiku palaistyti. Po stipraus lietaus ar gausaus laistymo supurenamas dirvos paviršius. Svarbu atidžiai rinktis burokėlių veislę – jų yra ir apvalių, ir cilindro formos.