Kiti klausimai

Write a new entry for the Guestbook

 
 
 
 
 
 
Fields marked with * are required.
Your E-mail address won't be published.
It's possible that your entry will only be visible in the guestbook after we reviewed it.
We reserve the right to edit, delete, or not publish entries.
410 klausimų.
Alma parašė 18 rugsėjo, 2017
Susiviliojau ir rugpjūčio mėnesį nusipirkau raganę. Prie namų užsitęsė statybos, tai nepasodinau lauke. Taip ir liko namuose. Bet... senieji stiebeliai visi nudžiūvo, o išleidau naujų, ištįsusių, žalių, su lapeliais. Kaip dabar elgtis man su ja? Palikti namuose iki pavasario?
Atsakymas:
Dabar geriausia būtų raganę palaikyti kur nors šviesioje vėsioje vietoje, kad jauni ūgliai pamažu sustotų augti ir pradėtų medėti. Tiktų nešildomas šiltnamis, balkonas, šviesi veranda. Jauni ūgliukai ištįsę tapo dėl šviesos stokos kambaryje. Apžiūrėkite, ar vazonas ne per mažas, ar šaknelės neišlindusios pro drenažo skylutes. Galbūt reiks persodinti į didesnį. Žiemai raganę su vazonu geriausia būtų nunešti į rūsį ar garažą, kur temperatūra būtų vos keli laipsniai šilumos. O pavasarį sodinkite sode, norimoje vietoje.
Ilona parašė 18 rugsėjo, 2017
Kada sodinti svogūnines gėles?
Atsakymas:
Skirtingų rūšių, net veislių svogūnines gėles rekomenduojama sodinti skirtingu laiku. Narcizų ramybės periodas gan trumpas, o iki žiemos šalčių jie turi gerai įsišaknyti. Tinkamiausias laikas jų sodinimui – rugsėjo pirmoji pusė. Sodinimo gylis – 15-25 cm (didesnis nei trijų svogūnėlių aukštis). Tinka neutralaus pH dirva. Daugiažiedės margutės anksti pradeda leisti šaknis net laikomos sausai. Sodinant su ilgesnėmis nei 3 cm šaknimis, dalis jų gali nulūžti. Sodinimo gylis – apie 25 cm. Paprastoji margutė, jos veislės ir kitos panašios rūšys yra daug smulkesnės, jos sodinamos vėliau, apie 10-15 cm gylyje. Pačios ankstyviausios gėlės – snieguolės, krokai, erančiai, svogūniniai vilkdalgiai – turėtų būti pasodinti iki rugsėjo pabaigos. Erančių šakniagumbiai kambaryje gali perdžiūti, prieš sodinimą juos kelias valandas pamirkykite vandenyje. Visų šių augalų sodinimo gylis – 5-10 cm. Scylės, puškinijos, žydrės, leukojos, sniegžydrės, paukštpienės sodinamos rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje. Priklausomai nuo svogūnėlių dydžio ir dirvožemio, sodinimo gylis 7-15 cm. Hiacintai sodinami rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje. Optimalus gylis – 12-15 cm. Dirva turėtų būti silpnai rūgšti arba neutrali. Tulpės turėtų palaukti, kol dirvos temperatūra nukrenta 8-10 ºC. Per šiltoje žemėje pasodintos jos būna labiau pažeidžiamos ligų, o per vėsioje – ilgai šaknijasi. Dirvai nėra labai reiklios, svarbu, kad ji būtų laidi orui ir vandeniui. Lelijos sodinamos kuo anksčiau, kad nenudžiūtų jų šaknys ir nesuvystų svogūnai.
Aurelija parašė 11 rugsėjo, 2017
Laba diena, norėčiau paklausti apie paprastąsias pušis. Didelis, gal 15 metus augantis, medis šiemet susirgo, ūgliai ypač viršūnėje pradėjo džiūti, spygliukai ruduoja. Kadangi auginu daug įvairių pušų, bijau, kad liga nepereitų į kitus medžius. Tas sergančias šakas visas iškarpiau ir sudeginau. Gal įmanoma kuo nors nupurkšti, kad neplistų liga? Galiu atsiųsti nuotraukų. Ačiū.
Atsakymas:
Pušų spygliai džiūti gali ir dėl ligų, ir dėl kenkėjų veiklos. Purškimas gelbsti ne visais atvejais. O ligas tiksliai nustatyti galima tik laboratorijoje. Vis dėlto atsiųskite pušies nuotraukas (viso medžio ir džiūstančių šakelių iš arti), gal galėsime kuo nors padėti.
Gytė parašė 11 rugsėjo, 2017
Laba diena, norėčiau pasiteirauti dėl vazone esančių hortenzijų: didžialapės ir šluotelinės. Kadangi tvarkoma sodybos teritorija, buvau priversta pavasarį jas pasodinti į vazonus. Ar gali jos vazone žiemoti? Kur laikyti? Ar uždengti? Ar reikalinga šviesa? Kiek laistyti? Ar pavasarį persodinti į kitą vazoną? Į žemę nenorėčiau kasti pavasarį, nes labai patogu vazone. Kaip išlaikyti per žiemą, kad pavasarį galėtumėm jomis džiaugtis? Ačiū.
Atsakymas:
Hortenzijos neblogai auga vazonuose. Didžialapes taip auginti galima daug metų, o šluotelines – kol jaunos (maždaug iki 5 metų), nes jos auga didesnės ir senesniems augalams reiktų labai didelių vazonų. Didžialapes hortenzijas reiktų saugoti nuo šalnų. Rugsėjo pabaigoje jas perkelkite į šiltnamį ar vėsią žiemojimo vietą, kur temperatūra nenukrenta žemiau 0 laipsnių. Krūmas gali numesti daugumą ar visus lapus. Numetusios lapus kelis šalčiausius žiemos mėnesius didžialapės hortenzijos gali praleisti tamsoje, rūsyje. Bet vasario mėnesį jos pradeda sprogti, vėl reikalinga šviesi, nelabai šilta vieta. Žiemą žemė vazone turi būti apydrėgnė, laistoma tik tada, kai išdžiūva žemės paviršius. Šluotelinės hortenzijos gali žiemoti tokiomis pat sąlygomis, bet gali likti ir lauke, nes yra gerokai atsparesnės šalčiui. Lauke augalus su vazonais reikia įkasti į žemę iki vazono kraštų, mulčiuoti apie 10 cm pjuvenų arba durpių sluoksniu. Šakų pridengti nereikia. Pavasarį hortenzijoms bus reikalingi didesni (5–10 cm platesni ir gilesni) vazonai.
Vladyslav parašė 11 rugsėjo, 2017
Laba diena, noriu paklausti, ar galima kažką padaryti, kad medis nedžiūtų? Nes vienas jau išdžiūvo, dabar kitas pradėjo. Pirmiausia pradėjo geltonuoti lapai ir jeigu prisilieti prie jų, tai iškart nukrenta, o po to, kai nukrenta visi lapai, pradeda džiūti šakų galiukai, kol nudžiūna visas medelis. Viena šalia kitos, apie 2–2,5 metro atstumais, auga trys vyšnios. Viena jau išdžiūvo, pradėjo kita. Ar tai galima sustabdyti? Ačiū.
Atsakymas:
Vyšnios džiūti gali dėl kelių priežasčių. Dažniausiai jas pažeidžia grybinės ligos – kokomikozė ir moniliozė. Nuo jų gelbėtų purškimas fungicidais 2–3 kartus per metus (anksti pavasarį, prieš ir po žydėjimo). Kitos priežastys gali būti medieną pažeidžiančios grybinės ligos, jaunų medelių šaknis apgraužiančios grambuolių lervos, per aukštas gruntinis vanduo, netinkamas dirvožemis, druskų perteklius.
Greta parašė 11 rugsėjo, 2017
Auginu citrinmedį, bet šiemet visiškai nedavė derliaus, labai retai žydėjo, neužmezgė nė vieno vaisiaus. Prieš tai vaisius megzdavo, bet citrinos nubyrėdavo nespėjusios sunokti. O šiemet iš vis tragedija: apėjo vabaliukais, skruzdėlėmis, lapai patamsėję, nulinkę, matyti juodi taškeliai. Medelis lauke. Labai gaila išmesti, gal dar galima atgaivinti persodinus? Tiesa, purškiau spec. purškalo nuo tų sparnuočių ir vabaliukų, bet nepadėjo. Patarkite... Dėkoju.
Atsakymas:
Geriausia būtų matyti Jūsų citrinmedžio nuotrauką. Iš aprašymo galima spėti, kad jį stipriai apipuolė skydamariai arba amarai. Jų lipnios išskyros vilioja skruzdes, o ant lapų matoma suodligė – juosvos apnašos. Pirmiausia citrinmedį reikia gerai nuplauti po šiltu (apie 25 laipsnių) dušu. Nežinome, kokia priemone purškėte augalą, bet retai kada pakanka vieno apipurškimo. Purkšti geriausia žaliojo muilo tirpalu. Purkšti ir plauti reiktų kas 10 dienų, kol išnyks kenkėjai. Taip pat įvertinkite, ar medeliui yra tinkamo dydžio vazonas, ar tinkama žemė. Citrinmedžiai nemėgsta dažno vietos keitimo. Pernešus iš kambario į lauką citrinmedžiai gali nukentėti dėl paros temperatūrų svyravimų ir šaltų naktų, o rudenį atnešti į kambarį – dėl šviesos stokos ir per sauso oro.
Rūta parašė 4 rugsėjo, 2017
Labas vakaras. Noriu patarimų. Šiandien gavau dovanų Nolina. Kaip suprantu, ji jau peraugusi, reikia persodinti, nes vazonėlis deformavosi? Kokia priežiūra? Labai lepi gėlė? Mėgsta drėgmę? Ačiū už informaciją.
Atsakymas:
Nukariams, taip pat vadinamiems nolinomis, reikia labai šviesios, saulėtos vietos. Mėgsta šilumą, netgi kaitrą. Laistomos retai, tik kai išdžiūsta žemė. Vanduo iš padėklo išpilamas nelaukiant. Tręšti pakanka kartą per mėnesį kaktusams ir sukulentams skirtomis trąšomis. Žiemą laistomos labai retai ir netręšiamos. Nolinos šaknys auga platyn, o ne gilyn. Todėl joms reikalingas platus dubens formos vazonas su geru drenažo sluoksniu. Reikalinga lengva, laidi žemė su smėlio priemaiša. Pavyzdžiui: durpės, kompostas ir smėlis santykiu 1:1:2, arba sukulentams ir kaktusams skirti mišiniai. Tame pačiame vazone gali augti apie 3 metus.
Viktorija parašė 4 rugsėjo, 2017
Laba diena, kieme neseniai pasodinome koloninę kriaušę (Garden Pearl). Norėjau paklausti, ar užteks jai saulės, jeigu šiuo metu saulėje medelis būna maždaug nuo 14 val. iki maždaug 19 val.? Ar geriau persodinti į tą vietą, kur saulė būna beveik visą dieną iki vakaro? Ačiū.
Atsakymas:
Jei medeliui netrukdo kiti netoli esantys aukšti augalai, šviesos jam turėtų pakakti. Šalia žemaūgių ir koloninių vaismedžių gali augti žolė, žemos (nesiekiančios apatinių šakų) lauko gėlės. Visų koloninių vaismedžių šaknys nėra labai tvirtos, medelius būtina rišti prie kuolelių.
Zita parašė 4 rugsėjo, 2017
Noriu pasisodinti šilauogių. Koks tinkamas laikas sodinti, kokia turi būti žemė, koks gylis, kokia vieta (pavėsinga, saulėta) ir kokia geriausia veislė? Ačiū už atsakymą.
Atsakymas:
Vazonuose auginamus šilauogių sodinukus sodinti galima bet kada nuo balandžio iki lapkričio. Iš dirvos iškastus (plikomis šaknimis) persodinti geriausia pavasarį, iki pumpurų sprogimo. Sode šilauogėms reikėtų iškasti ne mažesnes kaip 0,5 m gylio ir 1 m skersmens duobes. Jos pripildomos rūgštaus žemės mišinio iš rūgščių durpių, pastovėjusių spygliuočių pjuvenų, spygliuočių (pušų, eglių) žievių, drožlių. Mišinys kelis kartus permaišomas. Tinkamiausias substrato pH – 4–5. Nepamirškite, kad laikui bėgant jis gali kisti. Nedideliame sode sodinami 2–3 šilauogių krūmai (pageidautina – skirtingų veislių), tarp jų paliekant 1,2–1,5 m tarpus. Kai kurių veislių krūmai auga aukšti, iki 1,5–1,8 m, todėl jiems reikia erdvės. Šilauogės – kryžmadulkės, bet po keletą uogų sunokina ir atskirai pasodinti krūmeliai. Geriausiai prigyja 2–3 metų sodinukai, jie sodinami tokiame pat gylyje, kaip augo anksčiau. Žemės paviršius mulčiuojamas pušų spygliais arba rūgščiomis durpėmis. Dirva turi būti laidi ir drėgna. Šilauogės nemėgsta nei vandens trūkumo, nei pertekliaus. Vandens trūkumui augalai ypač jautrūs pirmaisiais metais po pasodinimo, kol šaknys dar nėra plačiai išsiskleidusios. Sodinės šilauogės yra šviesamėgiai augalai: gerai apšviestose vietose suformuoja daugiau žiedinių pumpurų, greičiau ir vienodžiau sunoksta uogos. Joms netinka net dalinis pavėsis – tokiose vietose ūgliai ištįsta, sumažėja krūmų derlingumas. Veislių yra daug, Lietuvos sąlygoms rinktis reiktų ankstyvąsias ir vidutinio ankstyvumo, kad visos uogos spėtų sunokti iki rudens šalnų. Išrinkti vieną geriausią neįmanoma, nes visos turi savo privalumų ir trūkumų.
Vida parašė 4 rugsėjo, 2017
Sveiki. Ar tinka sodinti parduotuvėje pirktus žieminius česnakus?
Atsakymas:
Maisto prekių parduotuvėse parduodami įvairių veislių česnakai. Deja, veislės niekada nenurodomos, geriausiu atveju – tik kilmės šalis. Taigi, pasitaikyti gali visokių: ir labai gerai augančių, ir netinkančių mūsų klimato sąlygomis. Galite tiesiog pabandyti.
Vaida parašė 4 rugsėjo, 2017
Šiais metais pasodinome 4 aktinidijas ir jų lapai tapo gelsvos spalvos. Vadinasi, kad neprigijo ar joms ko trūksta?
Atsakymas:
Jei pasodintos aktinidijos išleido lapus, jos tikrai prigijo. Jei sodinote jas neseniai ir lapai pagelto, priežasčių gali būti ne viena. Jei sodinukai anksčiau buvo laikyti šiltnamyje, persodinus į lauką jie turi priprasti prie lauko sąlygų. Ypač sureaguoja iš pavėsio į saulėkaitą perkelti augalai. Jei duobes sodinukams paruošėte iš anksto, pridėję kompostinės ar derlingos daržo žemės, pirmaisiais metais maisto medžiagų jiems neturi trūkti.
Laura parašė 28 rugpjūčio, 2017
Sveiki, norėjau pasiteirauti. Dėl kokios priežasties gali džiūti slyvų medis? Jau nuo liepos mėnesio pradėjo gelsti lapai. O dabar visai baigia numesti lapus, šakos džiūva, vaisiai krenta. Ačiū iš anksto už atsakymą. 🙂
Atsakymas:
Yra labai daug slyvų džiūvimo priežasčių. Dažniausiai tai būna įvairios grybinės ligos: medienos puviniai, kokomikozė, moniliozė, citosporozė... Jei grybinės ligos pažeidžia medieną ir grybiena užkemša augalo vandens indus, vaismedžių išgelbėti nebeįmanoma. Kitos priežastys gali būti netinkama dirvožemio drėgmė (arba per sausa, arba po lietaus užsistovi vanduo), per didelė druskų arba trąšų koncentracija, didelis mikroelementų trūkumas, gyvūnų padaryti pažeidimai. Deja, ligas tiksliai nustatyti galima tik laboratorijoje.
Vaida parašė 28 rugpjūčio, 2017
Sveiki. Norėjau Jūsų paklausti, kodėl mano vyšnios žydi du kartus? Žydėjo pavasarį, kaip ir įprasta vyšnioms, o dabar jau rugpjūčio 23 diena, ir vėl jos žydi. Vasarą keletas uogų buvo, mat jos tik treti metai kaip pasodintos. Gal joms kažko trūksta? O gal tokia veislė? Gaila, bet veislės pavadinimo nebepamenu. Ačiū už atsakymą.
Atsakymas:
Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais antrą kartą gali žydėti daug augalų, bet dažniausiai pražysta obelys, vyšnios, kai kurie rododendrai. Paprastai rudenį augalai pražysta negausiai, pavieniais žiedais ir tik labai retai toks žydėjimas prilygsta pavasariniam. Toks reiškinys kartojasi ne kasmet ir būdingas ne visoms veislėms. Vasaros pabaigoje augalus žydėti dažniausiai paskatina permainingi vasaros orai arba ilgas ir šiltas ruduo. Gaila, bet iš tų pumpurų, kurie išsprogo ir sužydėjo dabar, pavasarį žiedų jau nebesulauksite. Todėl šios vyšnios pavasarį žydės mažai, mažas bus ir derlius. O sustabdyti žydėjimo ar kaip nors sureguliuoti augalo ritmo nepavyks. Belieka tik po rudeninio žydėjimo neleisti nokti užsimezgusiems vaisiams: vis vien jie nesunoks iki rudens pabaigos ir tik veltui medis eikvos maisto medžiagas.
janina parašė 28 rugpjūčio, 2017
Sveiki. Šį pavasarį visiškai nušalo antrametė Vangelheimo vengrinė slyva. Dabar ji nuo skiepijimo pradžios išleido stiprų 1m ūglį. Ar galima jį palikti tolimesniam slyvos auginimui? Ačiū.
Atsakymas:
Jei slyva ūglį išleido iš poskiepio (žemiau skiepijimo vietos), iš jo augs ne veislės, o poskiepio augalas. Jei slyvos ūglis išaugo iš kamieno virš skiepijimo vietos, iš jo galima suformuoti naują Vangelheimo vengrinės slyvos medelį.
Ilona parašė 21 rugpjūčio, 2017
Ant vienos gėlės lapų viena pusė lipni. Nuvalau, vėl tas pats. Kas tai?
Atsakymas:
Atidžiai apžiūrėkite augalą. Lipnūs lapai dažniausiai tampa dėl skydamarių išskyrų. Šių kenkėjų gali būti ir ant to paties augalo, ir ant greta esančio.
sigita parašė 21 rugpjūčio, 2017
Mūsų darželyje auga įvairios gėlės. Atrodo, auga normaliai, bet... kiek besodinčiau narcizų,margučių – jie neauga ir nežydi. Buvau pasodinusi barzduotųjų vilkdalgių, augo gražiai, bet nei vieno žiedo. Kas negerai? Žemė?
Atsakymas:
Ne visoms gėlėms tinka vienodos sąlygos. Dažniausia priežastis yra dirvožemis – kai kuriems augalams gali būti netinkamas pH arba drėgmė. Pavyzdžiui, barzdotieji vilkdalgiai prastai žydi, jei auginami šešėlyje arba rūgščioje dirvoje. Svogūninės gėlės jautrios drėgmės pertekliui ramybės metu ir žiemą. Reiktų visapusiškai įvertinti augalų augimo sąlygas Jūsų darželyje ir rinktis toms sąlygoms tinkamiausius augalus.
Irena parašė 21 rugpjūčio, 2017
Sveiki, kodėl stiklėja ananasiniai obuoliai? Beveik visi iškrito. Auksių obuoliukų daug, bet dėmėti ir mažiukai. Pernai buvo sveiki ir gražūs. Niekuo nepurkšti.
Atsakymas:
Obuolių stiklėjimas nėra liga. Tai fiziologinis sutrikimas dėl nepalankių augimo sąlygų, drėgmės ir netinkamo tręšimo. Jei ‘Auksis‘ turi labai daug obuolių, jie bus mažesni nei vidutiniai. Vaisių užuomazgas reiktų retinti, kai jie vos pasiekia riešuto dydį. O dėmėti vaisiai gali būti ir dėl rauplių, ir dėl suodligės, ir dėl kitų ligų. Drėgna vasara yra palanki grybinėms ligoms plisti. Sode rinkite ir giliai užkaskite sergančius vaisius, nepalikite nukritusių lapų, vaismedžius patręškite rudens sezonui skirtomis trąšomis. Pavasarį išretinkite šakas, kad užtikrinti gerą oro cirkuliaciją. Jei ligos plis, vaismedžius reiks purkšti fungicidais.
Renata parašė 14 rugpjūčio, 2017
Turiu smaragdinę tują kokių 2m. aukščio. Noriu ją suformuoti spirale. Kaip tai padaryti, nuo ko pradėti?
Atsakymas:
Jei neturite augalų formavimo įgūdžių, prieš imantis žirklių labai tiksliai pasižymėkite, kurias šakeles reiks iškarpyti. Tujos viršūnėje patrumpinkite tik šių metų ūgliukus, kad ši būtų tankesnė. Įsivaizduokite viršūnę kaip nedidelį kamuoliuką. Nuo viršūnės žemyn tolygiais tarpais turi leistis spiralės vijos. Yra patogu spiralę ant dar nekarpytos tujos pasižymėti plačia (15–20 cm) audeklo ar tvarsčio juosta. Viršutinis jos galas pririšamas prie viršūnės, toliau juosta sukama aplink tują ir vienodais tarpais leidžiama žemyn. Prie šakelių pritvirtinama skalbinių segtukais. Taip pasižymėjus spiralės vijas, dar kartą viską apžiūrėkite, pamatuokite. Po to belieka iškarpyti nereikalingas (nepažymėtas juosta) šakeles.
Janina parašė 7 rugpjūčio, 2017
Sveiki. Prie prūdelio auga senas, suvargęs jazmino krūmelis. Jei išgenėčiau, gal atsigautų? Patarkite, kaip tai padaryti? Ačiū.
Atsakymas:
Jei norite paskatinti jazmino augimą, žiemos pabaigoje iškirpkite prie žemės seniausias jo šakas. Palikite tik kelias vienerių–dvejų metų. Nepamirškite patręšti kompleksinėmis trąšomis. Kad trąšos nepatektų į vandenį, jas paberkite tik šaknų plote ir purentuvu negiliai įterpkite į viršutinį žemės sluoksnį.
Laima parašė 7 rugpjūčio, 2017
Laba diena. Ar galima rožes šiltnamyje purkšti nuo voratinklinės erkutės su ENVIDOR?
Atsakymas:
Preparatas "Envidor" yra skirtas profesionaliam naudojimui. Plačiau apie jį informacijos rasite https://www.cropscience.bayer.lt/Gaminiai/Insekticidai/Envidor.aspx.
Sekluva II

Šiandien

  • Kovo 29, penktadienis.
  • Saulė teka 06:58, leidžiasi 19:50.
  • Mėnulis teka , leidžiasi 06:51
  • Mėnulis Šaulyje 21:51, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 25 d.
  • Almantė, Bertoldas, Helmutas, Manvydas, Narcizas
  • Lietuvos įstojimo į NATO diena. Didysis penktadienis
  • Lapų diena tęsis iki vėlumos. Genėkite gyvatvores. Sodinkite, sėkite gūžines salotas, gūžinius kopūstus. Laistykite, purkškite, tręškite augalus. Rinkite ir džiovinkite vaistinius, prieskoninius augalus, dilgėles.
  • Jei noragai kovo mėnesį blizga, tai balandžio mėnesį rūdys.

Populiariausi straipsniai

darzoviuseklos

Sekite mus

SS
e-seklos

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius