• birželio 19 d., Šeštadienis

Kiti klausimai

Write a new entry for the Guestbook

 
 
 
 
 
 
Fields marked with * are required.
Your E-mail address won't be published.
It's possible that your entry will only be visible in the guestbook after we reviewed it.
We reserve the right to edit, delete, or not publish entries.
390 klausimų.
Renata parašė 7 rugpjūčio, 2017:
Laba diena, noriu paklausti, kaip ir kada sutvarkyti bijūnus?
Sodo Spalvos atsakymas
Bijūnų priežiūra nesudėtinga. Jei augalai sveiki, leiskite jų lapams žaliuoti iki vėlyvo rudens. Vasarą šalinami tik pradėję ruduoti, džiūti ar išmarginti dėmėmis (tai pilkojo puvinio požymiai) lapai, tokie bijūnai purškiami fungicidais. Prieš žiemą lapai nukerpami ties žemės paviršiumi, žemės ploteliai plonai mulčiuojami perpuvusiu kompostu. Pavasarį dygstantys ir prieš žydėjimą bijūnai tręšiami kompleksinėmis trąšomis.
Edmundas parašė 7 rugpjūčio, 2017:
Laba diena. Auginu apynius. Jie žydi, bet neužmezga spurgų ir nudžiūna jau ketvirti metai iš eilės. Kas galėtų būti? Ačiū.
Sodo Spalvos atsakymas
Apyniai yra vyriškieji ir moteriškieji augalai. Spurgai subręsta tik ant moteriškųjų augalų, o vyriškųjų žiedai yra smulkūs, gelsvi, peržydėję nubyra. Plantacijose auginami moteriškieji augalai ir tik keletas vyriškųjų žiedams apdulkinti. /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:"Table Normal"; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-priority:99; mso-style-qformat:yes; mso-style-parent:""; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:12.0pt; font-family:"Times New Roman","serif"; mso-fareast-font-family:SimSun;}
Agnė parašė 31 liepos, 2017:
Laba diena, anksti rudenį pasodinome vyšnios medelį, bet po žiemos jis taip ir neatsigavo. Viena nedidelė šakelė išleido porą lapelių ir viskas. Ar įmanoma kažkaip dar ją išgelbėti? Nupjauti kitas šakas, patręšti? Ačiū.
Sodo Spalvos atsakymas
Jei medelis iki šiol nesužaliavo, reiškia vyšnaitė neprigijo, ją reiks išrauti ir sodinti naują. Jei bent viena šaka yra žaliuojanti, galima nukarpyti visas sausas ir iš tos likusios pamažu formuoti naują medelio vainiką. Vasaros pabaigoje medelius tręšti galima tik rudens sezonui skirtomis arba kalio trąšomis.
Aldona parašė 31 liepos, 2017:
Pirmus metus lauko lysvėje pasodinau pomidorus ROMA F. Puikiai augo, bet maras visus sunaikino. Taip pat ir mano lelijas. Pomidorus išroviau. Norėčiau sužinoti, kaip dezinfekuoti tą lysvę, ar galima dabar pasisėti krapų žiemai, ar užsėti garstyčiomis? Lelijos žydi, bet stiebai visi rudi. Ką su jomis daryti? Ačiū.
Sodo Spalvos atsakymas
Pomidorų maras pažeidžia įvairias pomidorų veisles. Pirmiausia nukenčia drėgnoje aplinkoje esantys augalai. Išrovus pomidorus, toje lysvėje galite auginti ir krapus, ir garstyčias. Kitais metais pomidorus verčiau sodinkite kitoje vietoje. Lelijas drėgną vasarą pažeidžia pilkasis puvinys, dėl šios ligos nuruduoja lapai, stiebai, susiformuoja mažesni svogūnėliai. Dabar nurudusius lelijų stiebus nukirpkite iki žemės, žaliuojančius dar palikite. Jei yra galimybė, lelijas persodinkite į geriau vėdinamą, atvirą ir saulėtą vietą. Kadangi pilkasis puvinys pažeidžia labai daug sodo augalų, jo visiškai atsikratyti nepavyks. Vos pasirodžius pirmiesiems požymiams (nedidelėms rudoms dėmelėms ant lapų), purkškite fungicidais.
Polis parašė 31 liepos, 2017:
Laba diena, 1. Esu senas sodininkas, bet žemaūgę obelį (poskiepis M-7) prieš porą metų pasodinau pirmą kartą. Auga labai vešliai ir tvarkingai, tik šoninių šakučių labai daug, auga kas keli cm. Randu tik bendro pobūdžio informaciją – per daug tankiai augančias šakutes išretinti. Prašyčiau detalesnės specialistų konsultacijos šiai problemai spręsti. 2. Jaunos slyvaitės išaugina labai ilgus, nesišakojančius metūglius. Gal patartumėte, kada ir kokiu ilgiu jas racionaliausia patrumpinti, siekiant optimalaus šakojimosi. Dėkoju.
Sodo Spalvos atsakymas
Obelų šakų tankumas priklauso ne vien nuo poskiepio, bet ir nuo įskiepytos veislės. Kai kurioms būdingi tankūs vainikai. Vaismedžio vainiką turėtų sudaryti 5–7 pagrindinės šakos, o pats vainikas išlaikyti verpstės formą. Šoninės šakutės turėtų išsidėstyti tolygiai, į skirtingas puses, maždaug kas 15–20 cm. Jei šiuo metu nėra daug nokstančių vaisių, galite išretinti nederančias pernelyg vainiką tankinančias šakas. Retinant vainiką žiemos pabaigoje ar anksti pavasarį vaismedžiai suformuoja žymiai daugiau atžalų iš miegančiųjų pumpurų, todėl po ankstyvo genėjimo būtina iškarpyti ar išlaužyti per tankiai sužėlusius ūglius. Kasmet retinant ir trumpinant šakeles, palaikysite tinamą vainiko formą ir tankį. 2.     Sparčiai augančių ir nesišakojančių slyvų sodinukų ūglių viršūnes reiktų nugnybti dar nesumedėjusias, kai pasiekia 20–30 cm ilgį. Taip stabdysite jų augimą ir skatinsite šakotis. Pagrindinės šakos turėtų būti atlenkiamos į horizontalią padėtį.
Rasa parašė 24 liepos, 2017:
Laba diena, auginu dvi raganes, tačiau viena iš jų jau antrus metus nekrauna žiedų, lapija graži. Antra raganė gana gausiai žydi, tačiau žydėjimo metu pradeda džiūti pavienės šakos. Abi raganės auga identiškomis sąlygomis. Ką daryti, kad nedžiūtų šakos su sukrautais žiedais? Ir ar atsisveikinti su nežydinčia ragane, ar dar galima jai padėti žydėti?
Sodo Spalvos atsakymas
Džiūstančios pavienės šakos yra požymiai pavojingos raganių ligos – vytulio. Tokius stiebus reikia kuo greičiau iškirpti žemiau pajuodusios vietos ir sudeginti. Aplink pabarstykite pelenų, augalą apipurkškite fungicidais. Dažniau vytulio pažeidžiamos dažnai sudrėgstančios, gausiai tręštos azoto trąšomis, tankmėje auginamos raganės. Veislių atsparumas ligoms nevienodas. Raganės nežydi, jei būna per stipriai nugenėtos (kai kurios veislės žiedus krauna ant peržiemojusių pernykščių stiebų) arba apšąla žiemą. Pabandykite per žiemą išsaugoti kuo ilgesnius stiebus, prilenktus prie žemės ir lengvai uždengtus eglišakėmis.
Sigita parašė 24 liepos, 2017:
Šiemet labai supuvo žieminiai česnakai. Iki šiol būdavo labai gražūs, dideli, o šiemet neišsivystę ir supuvę. Kas pakenkė česnakams?
Sodo Spalvos atsakymas
Česnakų puvimo priežasčių gali būti daug: nepalankios oro sąlygos, didelis drėgmės kiekis, dėl to galėjo prasidėti įvairios augalų ligos. Galėjo pakenkti ir svogūninė musė. Kitais metais česnakus sodinkite naujoje vietoje.
Aurelija parašė 24 liepos, 2017:
Laba diena, auginu šilkmedį. Jau antri metai žydėjo, bet neaugina uogų. Jos galų gale sudžiūsta ir nukrenta. Niekur nerandu informacijos, kodėl taip yra.
Sodo Spalvos atsakymas
Nežinant auginimo sąlygų, sunku atsakyti į šį klausimą. Informacijos apie šilkmedžių ligas ir taip mažai, todėl pirmiausiai reiktų kiek galima tiksliau įvertinti dirvožemį: drėgmės režimą, maisto medžiagų kiekį jame. Dažniausiai augalų vaisiai neišsivysto dėl sausros, netinkamo dirvožemio pH ir mikroelementų trūkumo.
Aldona parašė 17 liepos, 2017:
Mano auginamai "gyvatšakei" eglei apie 15 m. Augo gražiai, turi nemažai kankorėžiukų, bet po žiemos parudavo viršūne apie 2 m. Kas galėjo pakenkti? Ar nenumirs visiškai? Patarkite, ką daryti? Ačiū.
Sodo Spalvos atsakymas
Atskirų šakų ar viršūnių džiūvimo priežasčių gali būti kelios ir labai skirtingos. Tai ir grybinės ligos, ir kenkėjai, ir nepalankios sąlygos. Nudžiūvusią eglės dalį reikia nupjauti iki sveikos medienos ir sudeginti. Iš sveikos viršutinės šakos bandykite suformuoti naują viršūnę. Stebėkite medį, ar neatsiranda kitų džiūstančių šakų.
Danutė parašė 17 liepos, 2017:
Laba diena. Jau 4 metai auginu braškes, reiktų pakeisti vietą ir atjauninti, bet neturiu kur. Todėl sugalvojau tokį eksperimentą, kad iš rudens daigelius susodinu ten, kur, pvz., augo svogūnai ar česnakai. Tada senas išnaikinu, sukasu, užsėju rapsu. Rapsą reikia apkasti tikriausiai prieš šalčius. O pavasarį ten, kur augo senos uogos, persodinu savo daigelius atgal į braškių vietą. Ar mano šitas "biznis" gali turėti naudos, ar nieko gero iš šio žaidimo nebus? Ačiū.
Sodo Spalvos atsakymas
Galimas ir toks braškyno atnaujinimo variantas. Vis dėlto būtų geriau, jei kurį laiką braškės augtų kitoje vietoje. Gal yra galimybė pasodinus daigus į svogūnų ir česnakų vietą ten braškes ir paauginti kokius 3 metus ir po to vėl grąžinti į senąją vietą? Jei ne, prieš sodinant naujus daigus senojoje lysvėje įmaišykite komposto ar biohumuso.
Danguole parašė 17 liepos, 2017:
Sveiki, noriu paklausi, kaip galima iš dirvos išnaikinti dirvinį asiūklį (ožkabarzdį)? Ravėjimas niekaip jo nesunaikina, tai gal būt yra kitokių priemonių, kaip tą kenkėją išgyvendinti? Dėkoju už patarimus.
Sodo Spalvos atsakymas
Specifinių herbicidų naikinti asiūkliams nėra. Nuėmus derlių, daržo žemę reiktų perkasti šakėmis, išrenkant asiūklių šakniastiebius. Vasarą lieka vienintelis būdas – ravėjimas. Asiūkliai greit plinta apydrėgnėje rūgščioje dirvoje. Pakalkinus žemę, jų plitimas sulėtėja.
Onutė parašė 17 liepos, 2017:
Laba diena, kaime turime seną juodųjų serbentų krūmą. Kokia veislė, nežinau. Uogos labai skanios, norėčiau tą krūmą padauginti. Ar įmanoma?
Sodo Spalvos atsakymas
Dauginti juoduosius serbentus labai lengva. Kiekvienas gali prilenkti atlankas: jaunos šakos pavasarį prilenkiamos į nedidelę, šalia krūmo padarytą duobutę, prismeigiamos, kad neatsitiestų, užpilamos žemėmis. Belieka pasirūpinti, kad prilenkimo vietoje žemė būtų drėgna. Per vasarą įsišaknijusios šakelės rudenį atkerpamos nuo krūmo. Tokius sodinukus jau galima sodinti į nuolatinę vietą. Populiariausias serbentų dauginimo būdas – sumedėjusiais auginiais. Rugsėjo mėnesį ir spalio pradžioje kerpamos vienmetės šakelės. Jos sukarpomos 15–20 cm ilgio auginiais, kurie dauginimo lysvėje įstrižai susmeigiami į žemę – taip, kad virš žemės liktų du viršutiniai pumpurai. Iki žiemos auginiai suformuoja kaliusą, o anksti pavasarį pradeda augti šaknelės. Sumedėjusiais auginiais padauginti serbentai iki rudens spėja išauginti tvirtus stiebelius, ir juos jau galima persodinti.
Paulė parašė 10 liepos, 2017:
Laba diena, norėčiau sužinoti priežastį, dėl ko pomidorų viršūnės gelsta? Tas geltonumas ne ryškus, beveik baltas, plečiasi į apačią žemyn per šakas. Ačiū už atsakymą.
Sodo Spalvos atsakymas
Augalų viršūnės gelsta, šviesėja dažniausiai dėl trąšų stokos arba nesubalansuoto tręšimo, kai pagrindinių maisto medžiagų yra daug, o mikroelementų trūksta. Augalus papildomai tręšti reiktų atsižvelgiant į maisto medžiagų kiekį šiltnamio grunte ir pomidorų vystymosi tarpsnį. Kita, rečiau pasitaikanti panašaus sutrikimo priežastis, – netinkamas apšvietimas, kai augalai gauna per daug ar per mažai šviesos.
Arūnas parašė 10 liepos, 2017:
Sveiki, ar įmanoma per žiemą išsaugoti stambiažiedę durnaropę (Datura)? Jei taip, kokiomis sąlygomis? Kokie pagrindiniai spygliuočių (tujų, eglių, kėnių) dauginimo gyvašakėmis principai: laikas, sąlygos, žiemojimas... Ačiū!
Sodo Spalvos atsakymas
Spygliuočiai gyvašakėmis dauginami anksti pavasarį – tada geriausiai įsišaknija. Taip pat galima gyvašakes pjauti vasaros pabaigoje, pasibaigus ūglių augimui. Dauginimui tinka vienmečiai arba 2–4 metų ūgliai. Į dauginimo substratą susmeigiami taip, kad neliestų vienas kito. Kol įsišaknys, būtina drėgna aplinka: tiek substratas, tiek oras reguliariai drėkinami, saugoma nuo tiesioginių saulės spindulių. Per vasarą įsišakniję auginiai gali žiemoti lauke, dauginimo lysvėse. Tik jautresnius, vasaros pabaigoje daugintus augalus reikėtų laikyti šiltnamyje. Plačiai apie dekoratyvinių spygliuočių dauginimą galite paskaityti "Augalų pasaulio" numeryje „Dekoratyvinių augalų dauginimas: gyvašakės ir skiepijimas“. Šį leidinį galite užsisakyti iš www.namuknygos.lt/Augalu_pasaulis-425-2012_55 www.sodospalvos.lt.
Arnas parašė 10 liepos, 2017:
Koks tinkamiausias laikas ir patikimiausias būdas (būdai) pasidauginti pelargonijų ir brugmansijų? Ačiū!
Sodo Spalvos atsakymas
Pelargonijos dauginamos sėklomis ir auginiais. Sėklos sėjamos šiltnamiuose sausio mėnesį. Iš sėklų išauginti augalai paržysta po 5–6 mėnesių. Auginiais pelargonijas geriausia dauginti pavasarį, kovo–balandžio mėnesiais, bet galima ir vasarą, o šiltame kambaryje papildomai apšvietus – visus metus. Padauginti auginiais augalai gali žydėti jau po 1–2 mėnesių. Brugmansijas lengva dauginti auginiais pavasarį ir vasarą.
Lolita parašė 10 liepos, 2017:
Laba diena. Iš šakelių užsiauginome kūgines tujas (4 m.). Praėjusiais metais susodinome gyvatvorę, viskas buvo puikiai. Šiemet po pavasario pradėjo stipriai trūkinėti tujų kamienai ir džiūsta šakelės. Tujos apie 1 m aukščio. Kas nutiko? Ar dar galima tujas išgelbėti, ar jau reikia iškasti? Ačiū.
Sodo Spalvos atsakymas
Pagal išorinius požymius ne visada įmanoma atpažinti augalų ligas. Šakelės džiūsta dėl grybinių ligų, mikroelementų dirvožemyje trūkumo, netinkamos auginimo vietos. Kamienai dažniausiai suskilinėja po šaltos žiemos, kai augalai būna gausiai tręšti azotinėmis trąšomis. Įvertinkite, ar Jūsų tujos auga tinkamomis sąlygomis: augimo metu gauna saulės šviesos, dirvožemis neperdžiūva ir neužmirksta. Naudokite tik spygliuočiams skirtas trąšas. Iškarpykite ir sunaikinkite visas džiūstančias šakeles.
Paulė parašė 10 liepos, 2017:
Laba diena. Labai neįprastas klausimas: naktimis kažkas išvolioja augančius augalus, juos išlaužo, sumaišo su žemėmis. Yra atvejų, kai išjudinta žemė, lyg išknista, bet vagelė paviršiuje. Įtariame kažkokį žvėrelį-kenkėją, bet kaip jį pagauti? Ačiū už atsakymą.
Sodo Spalvos atsakymas
Pirmiausia reiktų išsiaiškinti, koks gyvūnas lankosi Jūsų sode. Tikriausiai vienintelis patikimas būdas – stebėjimo kamera. Po nakties peržiūrėsite vaizdo įrašą ir matysite, kas ten buvo. Ne visus laukinius gyvūnus yra lengva pagauti ir jo nesužalojant išgabenti į kitą vietą. Gal yra galimybė kaip nors apsaugoti augalus vielos tinklo tvorelėmis, apsmaigsčius lazdelėmis ar apjuosus tinklu.
Grazina parašė 10 liepos, 2017:
Sveiki. 2016 pavasarį pasodinau slyvą ’Jubiliejum’. Prigijo ir gražiai atrodo. Pastebėjau, kad ji atrodo tarsi sidabrinė, lapeliai šviesūs. Diagnozė, manau, – sidabraligė. Bet niekaip nerandu, kokių priemonių imtis, kad medelį pagydyti nuo šios ligos.
Sodo Spalvos atsakymas
Slyvų sidabraligę sukeliantys grybai plinta medienoje, todėl išgydyti medį purškiant fungicidais nepavyks. Jei ligos pažeistas visas medis, belieka jį išrauti ir medieną sudeginti. Jei pažeistos atskiros šakos, išjauti jas ir toliau stebėti medį. Sidabralige slyvos užsikrečia nuo senų, nudžiūvusių medžių, kurių medienoje išplitusi grybiena, o ant žievės matosi tik nedideli sporas skleidžiantys vaisiakūniai.
Justina parašė 3 liepos, 2017:
Sveiki. Persisodinom medelius / gyvatvorę. Parsivežėm iš kito sklypo ir tą pačią dieną pasodinom. Aukštis maždaug 1,6 m. Visi lapeliai nurudavo. Galvojam, ar ją visą kirpt iki maždaug 1 m aukščio, ar tik tuos lapus nupjaut ar palikt taip, kaip yra, o kitais metais viskas bus gerai. Laukiam patarimo.
Sodo Spalvos atsakymas
Gaila, kad neparašėte, kokios rūšies gyvatvorės medelius ir kokią dieną sodinote. Jei tai darėte birželio mėnesį, tai būtina atminti, kad tokiu metu visi sumedėję augalai yra labai jautrūs persodinimui. Iškasant per 1,5 m aukščio medelius neišvengiamai stipriai pažeidžiamos šaknys, sutrinka augalo vandens įsisavinimas. Dabar būtinai nugenėkite augalus, palikdami trumpus pernykščius ūglius – tai palengvins prigijimą. Pasirūpinkite, kad netrūktų drėgmės. Negarantuojame, kad visi augalai prigis, ir nežinodami medelių rūšies dėl priežiūros daugiau patarti negalime.
Irena parašė 3 liepos, 2017:
Laba diena. Pavasarį pasisodinau koloninės trešnės sodinuką. Laisčiau ją, kad prigytų. Buvo išsproginusi žalių lapelių. Bet kad ir kaip stengiausi, kad ji prigytų, pastebėjau, kad lapeliai pradėjo ruduoti ir kristi. Pati viršūnė buvo apdžiūvusi, bet nukirpus apdžiūvusią viršūnėlę, toliau medelis yra žalias. Norėjau sužinoti, ar dar įmanoma atgaivinti medelį, nes ant sodinuko beveik neliko lapelių. Labai ačiū už atsakymą.
Sodo Spalvos atsakymas
Atvežtiniai koloninių trešnių sodinukai neretai būna laikyti šiltnamyje ir pradėję sprogti ar net išauginę lapelius šiltnamio sąlygomis. Persodinti į lauką tokie medeliai ilgai adaptuojasi. Šių metų pavasaris augalams buvo nepalankus – vėlyvos šalnos galėjo pažeisti daugumą jautresnių augalų. Neskubėkite išrauti sodinuko. Tik nuskinkite sudžiūvusius lapus, pasirūpinkite, kad netrūktų drėgmės – galbūt atsigaus.

Šiandien

  • Birželio 19, šaštadienis.
  • Saulė teka 04:41, leidžiasi 21:59.
  • Mėnulis teka 14:44, leidžiasi 02:11.
  • Mėnulis Svarstyklėse, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis birželio 18 d.
  • Dovilas, Dovilė, Ramunė, Romualdas (Romas), Romualda, Svaigeda, Svaigedas
  • Žiedų diena. Sodinkite gėles, žiedinius kopūstus, brokolius, vazonines gėles. Dauginkite daugiametes, smilginius, vandens augalus. Pamulčiuokite. Skiepykite. Kraukite kompostą. Rinkite ir džiovinkite vaistinių augalų žiedus. Nerekomenduojama tręšti, sėti ir sodinti šakniavaisių, sėti pašarinių žolių, laistyti, ruošti malkų.
  • Jeigu bijūnai sužydi iki Petrinių, antroji vasaros pusė numatoma karšta, o ruduo gražus, bet trumpas.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Ar žinote apie galimybę mūsų svetainėje užduoti klausimą specialistui?

Įvykių kalendorius