• rugsėjo 8 d., Sekmadienis

KRIAUŠĖS - Pyrus L.

Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje augantys vasaržaliai medžiai. Iš maždaug 30 kriaušių rūšių Lietuvoje savaime auga viena. Ūgliai neretai dygliuoti. Lapai paprasti, smulkiai dantyti, dažnai blizgantys. Žiedai balti, kartais su gelsvu, žalsvu ar rausvu atspalviu, auga po keletą skėtiškuose žiedynuose. Žydi balandžio pabaigoje ir gegužės mėnesį. Vaisiai rutuliški arba pailgi, platesne viršūnine dalimi. 

Kriaušės atsparios žiemai, sausroms ir užterštam orui, neblogai auga įvairiose dirvose, išskyrus labai lengvas. Neretai puolamos grybinių ligų.

Gluosnialapė kriaušė (Pyrus salicifolia Pall.) – 5–8 m aukščio medis plačia, dažnai svyrančia laja. Lapai elipsės formos arba lancetiški, pilkai plaukuoti. Žiedai kreminiai su tamsiai raudonomis dulkinėmis, 2 cm skersmens, susitelkę po kelis. Pyrus salicifolia ‘Pendula’ skiriasi kiek labiau svyrančiomis ūglių viršūnėmis, o ‘Silfrozam’ išauga tik iki 3–4 m aukščio, šakos nusvirusios, lapai sidabro atspalvio. 

Kalerio kriaušė (Pyrus calleryana Decne.) – vidutinio aukščio medis dygliuotomis šakomis. Žiedai balti, vaisiai ilgakočiai, smulkūs, rudi. Tipinės rūšies augalai beveik niekur neauginami, bet želdynuose dažnos gausiai žydinčios veislės: Pyrus calleryana ‘Autumn Blaze’ rudenį paraudonuojančiais lapais; ‘Bradford’ – nedygliuotas, plačios lajos medis, lapai rudenį parausta; ‘Chanticleer’ – glaustašakis, rudenį raudonais lapais medis, labai dažnas JAV miestų želdynuose.

Miškinė kriaušė (Pyrus pyraster Burgsd.) natūraliai auga Lietuvos miškuose. Tai 15–20 m aukščio medis kūgiška laja, stora žieve, dygliuotomis šakelėmis. Lapai 2–5 cm skersmens, apskriti, kiaušiniški arba ovalūs. Žiedai apie 3 cm skersmens, žiedynuose susitelkę po keletą.

Paprastoji kriaušė ‘Beech Hill’ (Pyrus communis ‘Beech Hill’) – viena iš nedaugelio paprastosios kriaušės veislių, auginama ne kaip vaisinis, o kaip dekoratyvinis augalas. Stačiašakis medis baltais žiedais, blizgančiais, rudenį bronziniais arba raudonais lapais.

Usūrinė kriaušė (Pyrus ussuriensis Maxim.) išauga iki 15 m aukščio. Laja plati, rutuliška. Žiedai balti, vaisiai gelsvai žali, 3–4 cm skersmens, nevalgomi. Rudenį lapai įgauna sodrią raudonai rudą spalvą.

 

Susijęs straipsnis„Kriaušės – į sveikatą“.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus

Šiandien

  • Rugsėjo 8 d., sekmadienis
  • Saulė teka 06:39, leidžiasi 19:53
  • Mėnulis teka 12:47, leidžiasi 20:55
  • Mėnulis Skorpione, pilnėjantis, I ketvirtis. Jaunatis rugsėjo 3 d.
  • Andrijonas, Daumantė, Klementina, Liaugaudas, Marija
  • Šilinė. Švč. Mergelės Marijos gimimas. Vytauto Didžiojo karūnavimo diena. Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena. Senosios Lietuvos didingos praeities diena (pagal 1938 m. gegužės 12d.Lietuvos Konstituciją). Tarptautinė alergijos diena. Tarptautinė kineziterapeuto diena. Tarptautinė raštingumo diena.
  • Lapų diena. Sodinkite, sėkite lapines daržoves (rūgštynes, špinatus), sideratus, varpinius augalus.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius