Sodyba, saugoma geležinių gyvūnų
Jonavoje, Gėlių gatvės gale, šalia kalno gyvenantys Asta ir Remigijus Rabikauskai prie savo sodybos vartų vis dažniau pasitinka specialiai pas juos išsiruošusius interesantus. Kadangi jų namas gatvėje – galinis, čia ne taip dažnai pravažiuoja ir praeina svetimi, nepažįstami, tačiau garsas apie jų sodybą supančius metalinius gyvūnus, nori ar nenori, vis tiek sklinda.
Sodybos ramybė ir netoliese esantis miškelis į sodybą privilioja nemažai laukinių gyvūnų. „Ją lanko lapės, ypač žiemą, kartais ir lapiukus atsiveda. Niekaip neįspėjame, kas mums urvelius kasa šlaite: žiemą dažnai randame pėdas, kažkas cypia, siaučia, atrodo, kažkokios bandos laksto. Panašu, kad triukšmauja kiaunės. Aplanko sodybą ir žąsys bei gulbės“, – pasakoja Remigijus.
Jei aplankytumėte Rabikauskus dabar, vos užsukę į kiemą, iš karto pamatytumėte įvairiausių metalinių gyvūnų skulptūras. Tai – išskirtiniai šios sodybos dekoro elementai. Idėja kurti skulptūras iš metalo Remigijui gimė pailsėjus nuo darbų prie namo. „Kai nusipirkome namą, negalvojau apie jokias skulptūras, svarbiausia buvo pats namas. Kai namui jau nereikėjo tiek dėmesio, ir sodas jau buvo įkurtas, atsirado daugiau laisvo laiko. Kilo mintis padirbėti su metalu. Esu suvirintojas, nuolat dirbu su metalu, tačiau skulptūrų daryti ilgai nesiryžau. Turėjau iš faneros pasidaręs nedidelę širšę, sugalvojau padaryti ją didelę, iš metalo. Nors man ji nelabai patiko, visi aplinkui grožėjosi ir džiaugėsi“, – geležinių gyvūnų gimimo istoriją pasakoja vyras.
Visą straipsnį skaitykite žurnalo „Mano sodyba“ 2019 m. gruodžio numeryje.
Tekstas – Česlavos Deinarovič. Nuotraukos – Donato Dragūno.
