Amarų ir erkių žala agurkams
Pagrindinės amarų rūšys, parazituojančios agurkus, yra moliūginis amaras (Aphis gossypii) ir persikinis amaras (Myzus persicae). Žala priklauso nuo kenkėjų gausumo. Amarai kolonijomis gyvena ant augalų lapų, ūglių, stiebų ir čiulpia jų sultis. Pažeisti lapai susiraito, deformuojasi, gelsta, o žiedai, vaisių užuomazgos byra. Augalai skursta, būna užteršti skystomis, cukringomis išskyromis. Jose susidaro palankios sąlygos juodgrybiui plisti. Suodinu apnašu aptrauktuose lapuose susilpnėja fotosintezė, vaisiai praranda prekinę išvaizdą.
Kontroliuoti amarų paplitimą galima naudojant lipnias geltonas gaudykles ir stebint tiek jas, tiek augalus. Kai kurios piktžolės gali būti šių kenkėjų prieglobstis ir virusų šaltinis, todėl turėtų būti naikinamos.
Erkių žala
Vieni žalingiausių daugelio augalų kenkėjų yra erkės. Jaunos ir suaugusios erkės čiulpia augalo sultis. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda smulkių gelsvų dėmelių, kurių greitai daugėja. Lapai gelsta ir nudžiūsta. Apnikti augalai skursta, mažai dera.
Erkių kolonijos vystosi ant visų augalo dalių, ir jų paprastai randama visų stadijų – nuo kiaušinėlių iki suaugėlių. Jei šiltnamyje sąlygos palankios, kenkėjų prisidaugina begalė, plika akimi matomas voratinklis. Juo erkės „keliauja“ ant kitų augalų. Voratinklis taip pat yra gera priedanga nuo purškiamųjų insekticidų, kurie pakimba lašeliais ant siūlų nepasiekdami kenkėjų. Karštas ir sausas oras palankiai veikia erkių vystymąsi.
Erkių populiacijos kontrolė
Voratinklinės erkės turi būti išnaikintos, kad nepasklistų kitais metais. Nuėmus derlių, šiltnamis, visi įrenginiai ir priemonės, laistymo ir drėkinimo sistemos turi būti išvalyti. Erkės tarpsta aukštoje temperatūroje ir kai žemas santykinis oro drėgnis. Padidinus santykinį drėgnį ar drėkinant lapus, galima gerokai sumažinti jų skaitlingumą, bet padidėja grybinių ligų pavojus.
Erkių kontrolė pirmiausia turėtų būti paremta biologiniu metodu, natūralių priešų naudojimu. Grobuoniškoji erkutė, grobuoniškasis uodelis yra efektyvūs bioagentai. Akaricidai naudojami tiktai tuomet, kai biologiniu metodu negalima sumažinti erkių populiacijos. Tokiu atveju pasirenkami preparatai, saugūs natūraliems priešams ir bitėms. Piktžolių naikinimas tiek šiltnamio viduje, tiek išorėje sumažina erkių skaičių. Atsiradus kenkėjų židinių, reikia nuskinti ir sunaikinti pažeistus lapus, išleisti grobuoniškąsias erkes.
