Ar žinote, kad…
Trumpiausios nakties burtai – neatskiriama Rasų šventės dalis. Vieni populiariausių ir labiausiai audrinusių širdis buvo jaunų, dar netekėjusių, merginų burtai, leidžiantys pamatyti mylimojo veidą ar sužinoti ištekėjimo laiką. Merginos Joninių rytą, saulei dar nepatekėjus, nusiprausdavo pievų arba (ypač veiksminga) nuo rugių nubraukyta rasa ir nenusišluosčiusios veido guldavosi miegoti. Jei pavykdavę užmigti ir mergaitė susapnuodavusi bernioką, nešantį jai rankšluostį veidui nusišluostyti, tai tas vaikis gal ir į vyrus tais metais įsipiršiąs.
Ateičiai burti merginos rinkdavo puokštelę – kupolę. Tai ypatingas procesas, kuriam reikėdavę ypač susikaupti. Juk skinami žolynai ne bet kaip, o pagal tam tikrą tvarką. Merginos nemačiom, vienumoj eina pievon ir, žengdamos kas devintą žingsnį, nusiraško akin kritusį žiedą. Suraškiusios ir suklosčiusios devynias gėles, jos prašo žiniuonės išburti. Dobilo, barkūno, vosilkos (rugiagėlės), ramunės paskirtys kupolėj ypatingos – žiūrint prie ko ir kokia seka tie žiedeliai būna surikiuoti. Kupolę ir vainiką derėdavę ne išmesti, o klėtelėje pakabinus sudžiovinti arba sudeginti Joninių lauže.
Ypatingą reikšmę turi Rasų vainikas – su juo susiję įvairūs ritualai. Iki saulės laidos Rasų dieną merginos kasas apsikaišo gėlių vainikais: jau vien prisilietimas prie žolynų tą naktį suteikia sveikatos. Savo nupintuosius vainikėlius merginos paleisdavo upėn pasroviui ir, jei atsirasdavo drąsuolių vaikinų, sugaudančių juos spėriai plaukiančius upe, tai, žiūrėk, tavo vainiką ir bus nučiupęs tas, kurį širdelėj jau beglaudžianti.
Dažnas Joninių burtas – vainiko metimas per galvą. Ar visi žino jo prasmę? Merginos nusipintus vainikus mesdavo per galvą ant obelies, beržo, gluosnio, guobos, skroblo. Jei vainikėlis užkimba ant šakos – galima tikėtis sėkmingų piršlybų.
