Arbūzų augintojai džiūgauja – lysvėse užderėjo rekordininkai

Liaudies išmintis byloja, kad viščiukai skaičiuojami rudenį. O mes perfrazuojame šią patarlę ir kviečiame jus paskaičiuoti, koks arbūzų derlius sunoko lietuvių lysvėse. Pristatome 10 arbūzų auginimo entuziastų iš skirtingų Lietuvos vietovių, kurie mielai sutiko pasidalinti savo įžvalgomis apie šį sezoną – auginimo iššūkius, džiaugsmus ir, žinoma, pasiektus asmeninius rekordus.

Tikra arbūzinė vasara

Kai visi arbūzai jau seniai nuskinti, kai jų sočiai su draugais ir giminaičiais atsivalgyta, o derliaus likučiai saugiai sandėliukuose ir rūsiuose suguldyti, pats metas yra apibendrinti sezono pasiekimus. Šiuo klausimu didžioji dalis augintojų vieninga – vasara buvo labai palanki šilumą ir sausą orą mėgstantiems augalams. Arbūzai yra kilę iš pusdykumių, todėl net ir šiuolaikiniai sukultūrinti lengviau pakelia karštus ir sausus orus nei vėsius ir lietingus. Birželio vidurio prasidėję karščiai ne tik sudarė palankias sąlygas jiems klestėti, bet ir gerokai paankstino trumpos vegetacijos veislių (‘Zloto Wolicy F1’, ‘Lemon Drop’, ‘Red Star F1’ ir pan.) derlių. Pirmieji lietuviški arbūzai šią vasarą buvo nuskinti liepos viduryje, o ankstesniais metais sunokdavo maždaug liepos 27–30 dienomis.

Sezono iššūkiai – šaltas pavasaris ir liepos sausra

Nors šis sezonas daugeliui augintojų buvo tikrai sėkmingas, tačiau šaltas pavasaris iš pradžių nežadėjo nieko gero. Laima Giedraitienė teigia, kad greičiausiai „dėl šalto oro šiltnamyje jauni arbūzų daigai nepasisavino reikiamų medžiagų iš substrato, todėl tikrieji lapeliai augo pageltę, o vėliau beveik balti pasidarė. Tik orams pradėjus šilti, lapai įgavo jiems būdingą žalią spalvą, bet kai kurių iš jų forma vis tiek liko netaisyklinga. Šiemet daigai nelabai nusisekė, todėl norėjau jų visai nebesodinti.“ Moteris neslepia, kad buvo labai apmaudu, ir tik vyro padrąsinta nusprendė atrinkti gražiausius daigus ir pasodinti į lysvę lauke. Kiti augintojai šaltą pavasarį taip pat nurodė kaip didžiausią šių metų iššūkį. Pasak Deivido Burdulio, jaunus „daigus šiltnamyje teko papildomai šildyti, ypač vėsiomis naktimis“. O štai Nelijus Zaleckis dėl šalto pavasario nusprendė mėnesiu pavėlinti arbūzų sėją ir startuoti ne balandžio, o gegužės viduryje.

Antrasis sezono kirtis buvo užsitęsusi liepos sausra. Nors arbūzai geba per lapus sugerti rasos lašus, tačiau termometrų stulpeliams pakilus aukščiau nei 30 ºC vien tik jos neužteko. Tiesa, skaudžias pasekmes labiau pajuto tie augintojai, kurie neturėjo galimybės augalus laistyti. Laistytos lysvės sausrą atlaikė puikiai.

Lina Narvydienė

Arbūzų augintojų nuotraukos

Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2021 m. spalio mėnesio numeryje.