Cukinijos ir aguročiai: skinti jaunus ar laukti, kol užaugs gigantai?

Mineraline sudėtimi aguročiai ir cukinijos mažai skiriasi nuo moliūgų. Atsižvelgiant į rūšį ir veislę,  jų vaisiuose tirpių sausųjų medžiagų gali būti 4–8 proc., proteinų ir ląstelienos – po 1,2 proc., riebalų – 0,14 proc., askorbo rūgšties – 10–30 mg proc., pektinų – 2–4 proc. Gausu mineralinių medžiagų, ypač kalio (iki 248 mg / 100 g minkštimo), magnio (iki 22 mg / 100 g), kalcio (15–20 mg / 100 g), natrio, fosforo ir mikroelementų (vario, kobalto).

Cukinijų ir aguročių vaisiai yra vertingi, nes padeda pašalinti iš organizmo druskų ir cholesterolio perteklių, silpnina toksišką švino, vario ir kitų sunkiųjų metalų, druskų poveikį. Švelnią ląstelieną lengvai pasisavina žmogaus organizmas. Vaisiuose esantis kalis skatina skirtis vandenį ir šlapimą, todėl juos valgyti naudinga atsiradus pabrinkimams dėl širdies, kraujagyslių, inkstų, šlapimo pūslės ligų. 100 g cukinijų vitamino C randama vidutiniškai 4,5 mg, cukrų – 3,51 proc., karotinoidų – 1,0 mg. Daugiau vitaminų yra užuomazgose. Didėjant masei, biologinės (techninės) brandos cukinijose jų kiekiai gerokai sumažėja. Šie vaisiai nėra kaloringi: 100 g – 20 kcal.

Pagal atliktus tyrimus, jaunesnės vartojimo brandos cukinijos chemine sudėtimi lenkia biologinės brandos cukinijas. Jaunų (iki 25 cm ilgio) vaisių ląsteliena vertingesnė, kur kas turtingesnė vitamino C, karotinoidų nei labiau subrendusių. Užuomazgose yra daugiau karotino, ir, atsižvelgiant į veislei būdingą pigmentą, jo kiekis – nuo 0,68 iki 1,52 mg / 100 g. Nokstančiuose ir augančiuose biologinės brandos vaisiuose karotinoidų, nelygu veislė, gali sumažėti nuo 33 iki 60 proc.

Svarbu ir nitratų kiekis. Vaisinėse daržovėse (agurkuose, pomidoruose, paprikose, moliūguose, cukinijose, aguročiuose ir kt.) jis tiesiogiai priklauso nuo auginimo sąlygų. Tos pat rūšies daržovės šiltnamiuose nitratų sukaupia daugiau negu auginamos lauke. Atsižvelgiant į auginimo sąlygas (tręšimą, drėgmę, apšviestumą), cukinijose randama iki 2 500 mg/kg nitratų. Daugiau jų susikaupia prie kotelio, luobelėje, jaunose užuomazgose. Augimo ir brendimo metu nitratų sumažėja 1,5–2 kartus. Atskirais metais įvairių veislių vaisiuose susikaupia nevienodas šių medžiagų kiekis. Sausesnę ir karštesnę vasarą jų būna mažiau.

Cukinijoms nitratų normos nėra apibrėžtos, todėl nereikėtų baimintis. Beje, dažniausiai vartojame termiškai apdorotus vaisius. Verdant, troškinant, kepant nitratų kiekis labai sumažėja. Virtose daržovėse jų būna net iki 40–80 proc. mažiau. Nitratai pavojingi tam tikroms žmonių grupėms: iki trijų mėnesių amžiaus kūdikiams, besilaukiančioms moterims, asmenims, kuriems trūksta tam tikrų fermentų, infekcinėmis ligomis sergantiems vaikams ir senyvo amžiaus, kraujotakos ir kvėpavimo sistemos negalavimais besiskundžiantiems žmonėms.

Pixabay nuotr.