Darbai darže lapkričio mėnesį
Jei šiltnamiuose blogai dera daržovės ar jas puola daug ligų ir kenkėjų, reikėtų pakeisti žemę (netinka ta, kurioje augo tokie patys arba giminingi augalai). Ją naudinga praturtinti gerai perpuvusiu mėšlu ar kompostu (20–30 kg/m2) ir sukasti iki 22–25 cm gylio. Purumą didina durpės, pjuvenos, smulkinti šiaudai. Kraikinės durpės rūgština žemę. Ją verta pakalkinti kalkėmis ar kreida (5–7 kg/m3). Prieš daržovių sodinimą pravartu patikrinti pakeistos žemės rūgštingumą. Pomidorai geriausiai auga, kai substrato pH 6,0–6,5, nors pakenčia jį ir šiek tiek rūgštesnį, tačiau kai pH 7,0 – šaknys nyksta. Agurkai labiausiai mėgsta neutralios reakcijos žemės.
Po stipresnių šalnų geriausia kasti krienus – tuomet jie būna geresnio skonio, saldesni, mažiau kartūs. Storesnės šaknys tinka maistui, plonesnės – sodinti. Jas geriausia padalinti 20–22 cm ilgio gabalais. Viršutinė dalis, iš kurios išaugs lapai, pjaunama statmenai, apatinė – įstrižai. Krienų šaknys gerai išsilaiko susluoksniuotos su drėgnu smėliu rūsyje.
Pradėjus smarkiau šalti, lapkričio pabaigoje ar net gruodžio pradžioje, į paruoštas lysves sėkime salotas, ridikėlius, špinatus, mangoldus, krapus, petražoles, morkas. Daržovės kitąmet užderės 2–3 savaitėmis anksčiau. Rudenį reikia 20–30 proc. daugiau sėklų nei pavasarį. Geriau tinka lengvos, anksti pavasarį greitai įšylančios, su laidžiu podirviu dirvos. Sėjos laiką reikėtų pasirinkti pagal orus. Jei pranašaujama ankstyva žiema, sėti reikia anksčiau. Tinkamesnės ankstyvosios arba vidutinio ankstyvumo veislės. Sėklos beriamos į vagutes 2–3,5 cm gylyje, užberiamos 1–1,5 cm purios lengvos žemės sluoksniu. Eilučių viršus ar visa lysvė pamulčiuojami 2–3 cm storio sausų durpių sluoksniu. Jei sėkloms užberti žemės neturime, galima paskleisti 2–3 cm durpių, perpuvusio mėšlo, tik ne lapų. Sėklos iki žiemos neturi sudygti.
Ankstyvam pavasario derliui gauti 1–1,5 cm gylyje sėkime ropinius svogūnus. Palikime 20–35 cm pločio tarpueilius. Verta pasisėti kelias špinatinių mangoldų vageles. Jie yra švelnaus skonio, trumpesniais lapkočiais, mažiau garbanotais lapais, atsparesni šalčiui nei įprastieji. Pavasarį lysves naudinga uždengti polietileno plėvele. Sėjant daržoves reikėtų sugrupuoti pagal jų poreikius oro temperatūrai augimo pradžioje. Anksčiausiai dangas nuimsime nuo burokėlių, morkų, petražolių, ridikėlių. Šias daržoves sėjame vienas šalia kitų. Greta auginamos svogūninės (porai šalia svogūnų), o greta salotų – špinatai ir krapai.
Pasiruoškime žemės mišinių daržovių daigams auginti. Įvairių medžiagų reikėtų pasiruošti iškart keleriems metams, nes ilgiau laikomos jos geriau mineralizuojasi, būna puresnės. Daržovių daigams tinka velėninės ar lauko žemės, komposto ar mėšlo pūdinio, lapinės, durpinės žemės ir smėlio mišiniai. Agurkams reikia daugiau mėšlo pūdinio. Geras ir toks mišinys: 40–50 proc. žemapelkių (nerūgščių) durpių, 30–40 proc. arklių (ar karvių) mėšlo ir 10 proc. velėninės žemės. Pravartu jį sulaistyti 10 proc. srutų skiediniu. Neturint durpių, galima maišyti mėšlo pūdinį (50–60 proc.) ir velėninę ar lauko žemę (40–50 proc.). Paruoštus žemės mišinius reikia pridengti 30 cm storio šiaudų ar mėšlo sluoksniu, kad neperšaltų. Mineralinių trąšų dedama, atsižvelgiant į tai, kokių daržovių daigai bus auginami. Smėlis padidina substrato purumą. Geriausiai tinka švarus, išplautas, iš upės ar pajūrio. Žemės mišiniuose smėlio turėtų būti 5–10 proc. Svarbu, kad nebūtų be virusų ir kenkėjų. Paruoštus mišinius prieš sėją būtina sterilizuoti.
Pixabay nuotr.
