Darbai sode lapkričio mėnesį

Dangumi slenka sunkūs juodi debesys, iš kurių bet kurią akimirką gali pradėti kristi snaigės. Jei sode dar liko neatliktų darbų, pirmyn…

Vynmedžių genėjimas ir dengimas. Šie augalai genimi kasmet, vėlai rudenį, iki lapkričio vidurio, nes kitu laiku ilgai ir gausiai teka sultys, todėl jie nusilpsta. Išpjaunami derėję ūgliai, vilkaūgliai. Vynmedžių šakos pridengiamos eglišakėmis, durpėmis, šiaudais, daržo plėvele. Labiausiai pasiteisina eglišakės. Durpės esant dažniems atlydžiams permirksta ir sušąla į vieną luitą. Šiauduose mėgsta apsigyventi pelės.

Pridengiame gervuoges. Krūmus, ypač neturinčius dyglių, lapkritį verta pridengti. Stiebus nuo atramų reikia nukelti ne vėliau kaip lapkričio mėnesį. Geriausios dengiamosios medžiagos – eglišakės, lapai, šiaudai.

Jei vaismedžių nebaltiname vėlyvą rudenį, patartina juos rūpestingai apgaubti plastikiniais tinkleliais, kurių galima įsigyti sodo įrankiais ir kitais reikmenimis prekiaujančiose parduotuvėse. Kitos apsauginės medžiagos – storas impregnuotas popierius, nendrės, šiaudai, eglišakės, skydeliai ir pan. Nerekomenduojama naudoti aliuminio folijos, trąšų maišelių, medžių žievės, durpių, sodo plėvelės. Po tokiomis dangomis saulėtomis ankstyvo pavasario dienomis vaismedžių žievė labai įkaista, prasideda vegetacija, o naktimis temperatūra nukrinta žemiau 0 ºC ir paviršinis sluoksnis staiga atšąla.

Kabiname lesyklėles. Lapkritį į šiltuosius kraštus jau yra išskridę pas mus vasaroję paukščiai. Soduose, miškuose liko tik tie, kurie nebijo greitai atkeliausiančios žiemos. Šį mėnesį kabiname lesyklėles. Jei nėra sniego, paberiame tik šiek tiek lesalo, kad paukščiai įsimintų vietą, kurioje galės lankytis sunkiuoju laikotarpiu. Kol kas jie tegul patys aktyviai ieško maisto.

Paruošiame vandens augalus žiemai. Jei sodyboje yra mažas tvenkinėlis, per šalčius jis visas užšąla. Vandenį galima išleisti. Tokiu atveju tvenkinėlio augalus būtina iškelti. Nukerpami pageltę lapai. Krepšeliai su pro skylutes išlindusiomis šaknimis pernešami į lysvę drėgnoje vietoje. Iškasamos duobutės, gerai palaistoma ir augalų šaknys su krepšeliais užkasamos. Ant viršaus galima užberti lapų. Augalai peržiemos sėkmingai, tik reikia nuolat tikrinti, ar atšilus žemei pakanka drėgmės.

Krepšeliuose augančius šalčiui jautrius augalus sudėkime į kibirus su drėgnomis durpėmis ir per žiemą laikykime rūsyje, 0–3 °C temperatūroje. Didesniame tvenkinuke paleiskime plūduriuoti apvalų putplasčio žiedą su šiaudų kuokštu centre. Kai paviršių sukaustys ledas, pro jį į vandenį pateks deguonies.

Sausą ir šiltą rudenį rododendrai laistomi iki pirmųjų šalčių. Taip užkertamas kelias dehidratacijai. Prieš žiemą jie pamulčiuojami – aplink žemė užpilama 5–10 cm storio medžių žievės arba durpių sluoksniu. Taip paviršinės šaknys apsaugomos nuo permainingo oro – šalčio, atlydžių ir graužikų. Jei rododendrai sodyboje žiemoja pirmus metus, greta nėra užuovėją sudarančių augalų ar pastatų, reikia pastatyti dirbtinę užtvarą, kuri apsaugos nuo džiovinančių vėjų.