Debesylas: medikai ir žolininkai augalą giria
Gydymo reikmėms DIDYSIS DEBESYLAS (Inula helenium) vartojamas daug amžių. Avicena vadino jį nuostabiu augalu. Jau senovės graikai ir romėnai augalą laikė vaistiniu. Jį vartodavo persivalgę arba privalgę sunkaus maisto, nuo sėdimojo nervo neuralgijos, dantims stiprinti.
Didžiojo debesylo šakniastiebiuose ir šaknyse, kurie dažniausiai yra iki 40 % inulino, iki 4,5 % eterinio aliejaus, alanto rūgšties, dervų, alkaloidų, kartumynų, saponinų, kamparo, rauginių medžiagų, polisacharidų, tarp jų ir inulino. Pastarasis yra būtinas ligoniams, sergantiems cukriniu diabetu. Antžeminėje dalyje randama askorbo rūgšties, flavonoidų, vitaminų, įvairių rūgščių, eterinio aliejaus, laktonų ir kt.
Gydymo tikslams ruošiami nuovirai, arbata, tepalai, šakniastiebių ir šaknų milteliai, ekstraktai. Juose esančios veikliosios medžiagos ramina, žadina apetitą ir žarnyno darbą, slopina uždegimus. Šias gydomąsias priemones taip pat rekomenduojama vartoti nuo astmos, bronchito, kataraktos, šienligės. Debesylas įeina ir į vaistažolių mišinius nuo kosulio. Farmacijos pramonės įmonės galima atsikosėjimą lengvinančias ir skrandžio veiklą gerinančias priemones. Korko technologijos instituto (Airija) tyrėja Susana O‘Shea nustatė, kad šio augalo ekstraktas naikina Staphylococcus aureus ir kitas bakterijas.
Įvairių šalių liaudies medicinos žinovai sako, kad iš debesylų paruošti vaistai veiksmingi ir nuo kvėpavimo takų, šlapimtakių ir inkstų, virškinamojo trakto negalavimų, migrenos, padeda išnaikinti kirmėles (ypač askarides), varo šlapimą, prakaitą ir tulžį. Jais mėgindavo įveikti maliariją, epilepsiją, vandenligę, turberkuliozę ir kitas ligas. Išoriškai šaknų nuoviru gydoma egzema, neurodermatitas, odos uždegimai. Žiedų nuoviras geriamas, jei vargina dusulys.
