Derva iš miramedžių
Mira yra kartaus skonio, todėl hebrajiškai vadinama murr, maror „kartus“. Tai derva, išgaunama iš miramedžių (Commiphora). Afrikoje žinoma per 50 rūšių, tarp kurių ir plačiausiai paplitęs tikrasis miramedis (C. myrrha, angl. Somali myrrh), Abisinijos miramedis – C. mada.
Miramedžiai, botanikų priskirti burserinių šeimai (kaip ir bosvelijos, linalojės, burseros), yra neaukšti spygliuoti medeliai, mėgstantys sausas, lengvas dirvas ir saulę. Šviesiai pilki kamienai kresni, o pagrindinės šakos susivijusios į mazgus su mažomis šakelėmis, kurios baigiasi aštriais spygliais. Šakelės apaugusios smulkiais dantytais lapeliais. Geltonai rausvi žiedeliai pasirodo prieš pat liūtis. Vaisiai – maži rudi rutuliukai. Žievė sidabrinio atspalvio, lupasi mažais gabalėliais.
Miramedžiai auga specifiniuose krūmynuose, besidriekiančiuose sausose šiaurės rytų Afrikos, Somalio, Arabijos, Madagaskaro ir Indijos žemėse. Mira dar renkama Etiopijoje, Irane ir Tailande.
Dėl miros kilmės ir tapatybės kyla tiek pat keblumų, kaip ir dėl frankincenso dervų. Daugelis šiuo vardu vadinamų dervų net nesusijusios su miramedžiais. Kai kurios dervos, kurių galima nusipirkti kaip miros, yra iš arabinio miramedžio (C. gileadensis) išgaunamas Mekos, arba biblinis, balzamas, įvairios bdelio, kuris kartais būna prikvėpintas, rūšys, parduodamos kaip Rytų Indijos mira, Afrikos bdelis, tamsusis bdelis arba gugulis, dar vadinamas Indijos mira. O kad būtų dar sudėtingiau ieškoti tikrosios miros, pridėkime kelias opopanakso rūšis arba kopalus, kurių yra šventosios krizmos ir mvrono sudėtyje.
Mira skatina bendravimą, draugiškumą, prekybą.
Miros derva, kaip frankincensas, tradiciškai renkama du kartus per metus, anksti pavasarį ir rudenį, specialiu įrankiu įkertant medžių žievę. Iš žaizdų ir įtrūkių teka tirštas stipriai kvepiantis geltonas skystis. Jis ore sustingsta į gintarinius arba rausvai rudus gabalus. Miros „ašarų“ randama įvairaus dydžio, tačiau dažniausiai jos tokios kaip graikinis riešutas. Iš gabalų distiliuojamas eterinis aliejus, kuris yra tirštas, nuo šviesiai gelsvos iki oranžiniai rudos spalvos, itin šilto balzaminio, saldaus, prieskoninio, kartoko, gilaus aromato. Jis pasižymi beveik tomis pačiomis savybėmis kaip ir miros derva.
Terapinės miros savybės
*Mira – ypač veiksminga priemonė nuo burnos, gerklės ir dantenų uždegimų. Ji yra įprasta augalinių dantų miltelių ir dantų pastų sudedamoji dalis. Plačiai naudojama visoje Indijoje ir Vidurio Rytuose burnos ir dantų priežiūrai.
*Mira gerina virškinimo trakto veiklą ir valo iš organizmo toksinus, mažina dujų kaupimąsi, tonizuoja ir skatina tulžies išsiskyrimą. Ji naikina parazitus. Tai gera priemonė nuo uždegimų, šalina artrito, reumato ir podagros priežastis.
*Ši derva aktyvina kvėpavimo sistemą, gerina atsikosėjimą ir sutraukia išburkusią gleivinę.
*Mira itin gera odos priežiūros priemonė. Ji kaip antiseptikas veikia aknę, bėrimus, niežėjimą ir uždegimus. Be to, ši derva stabdo odos senėjimo procesus.
*Miros dervos milteliai, tinktūra, eterinis aliejus gali būti tepami tiesiai ant opų, žaizdų ir nubrozdinimų. Pastariesiems ypač tinka miros ir frankincenso mišiniai.
*Kontraindikacijos. Miros negalima vartoti į vidų nėštumo metu.
Šiuolaikinė prekyba dervomis ir ekologija
Vakarų pasaulio susidomėjimas smilkalų ir miros eteriniais aliejais, dervomis padeda vietiniams žmonėms atkurti tradicinę prekybą. Grynomis aukštos kokybės dervomis prekiauja Somalis, Omanas, Etiopija ir Sudanas.
Smilkalų ir miros medžiai – pagrindiniai augalai, palaikantys trapią dykumos ekosistemą. Vietiniams žmonėms, ypač nomadams ir pusiau nomadams, jie yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, padeda išlaikyti ekologinę pusiausvyrą tarp gamtos ir žmogaus.
Tačiau ne viskas taip gražu, kaip norėtųsi.
Daugeliui gilių ir sudėtingų gyvenimo, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių tradicijų, susijusių su šiais medžiais, šiandien gresia išnykimas. Didžiuliai smilkalų medžių plotai buvo iškirsti kultūrinant žemes, malkoms, statyboms, o jauni daigai pjaunami gyvulių pašarui. Išnykus jiems išnyksta ir gyvenimas dykumoje: vėjas ir pavasariniai lietūs suardo plonytį dykumos dirvožemio sluoksnį ir paverčia ją negyva teritorija, netinkama nei gyvuliams ganytis, nei žmonėms gyventi.
Ekologų manymu, jeigu pavyktų apsaugoti likusius smilkalų medžių plotus nuo galutinio sunaikinimo, atgytų gana pelningas dervų rinkėjų amatas ir būtų išsaugotas tradicinis gyvenimo būdas, susijęs su dervų rinkimu ir žemdirbyste.
Rinka dervoms ir jų produktams: eteriniams aliejams, fitoterapijos produktams, maisto papildų ingridientams, nepaprastai auga ir tai taip pat lemia rimtas problemas. Derliaus rinkimas ištįsus metus, neleidžiant medžiams atsigauti, lemia greitą smilkalų medžių sunykimą ir tai, 2018 m. Olandijos importo centro duomenimis (CBI Ministry of Foreign Affairs), per artimiausius 15 metų sumažins bosvelijų giraites per pusę. Smilkalų medžiai kertami malkoms. Taip pat dalis jų žūsta dėl gaisrų, nuėda gyvuliai ir sunaikina kenkėjai.
Šiuo metu pradėta reguliuoti valstybiniu lygiu Dofaro dykumos, dar vadinamos smilkalų slėniu, Omane prekyba frankincenso dervomis.
Parfumerė, kvapų menininkė Laimė Kiškūnė
www.laimekiskune.lt
Pixabay nuotr.
