Gėlininko užrašai sausį
Žiemos pabaiga sode
Šaltą vasarį sodo gėlėms – ramybės metas. Jei pasitaiko trumpi atlydžiai, jos vegetuoti dar nepradeda. Tik nusistovėjus ilgesniems pavasariškiems orams iš žemės pasirodo snieguolių, krokų, ankstyvųjų tulpių daigai. Pasitaiko tokių žiemų, kai vasario pabaigoje jau nedrąsiai subaltuoja snieguolių žiedai. Šlapdribos ir nedidelis šaltukas po sniegu nepavojingi. Bet jei pradės stipriai šalti be sniego – kils rimtas pavojus pabudusioms gėlėms. Verta sandėliuke turėti porą maišų sausų pjuvenų ar pernykščių lapų. Jais apibėrę dygstančias gėles ir uždengę daržo plėvele, apsaugosite nuo šalčio. Jei vasarį sniego mažai ar kai kuriose vietose jis visai nutirpęs, dar nepradėjusius dygti augalus mulčiuokite durpėmis ar pjuvenomis. Pjuvenos – šviesios, mažiau įkaistančios saulės spinduliuose. Po jomis augalų vegetacija prasidės keliomis dienomis vėliau. Durpės – tamsios, dieną įšyla ir net padeda greičiau nutirpinti sniegą.
Ką metas išnešti iš rūsio
Rūsyje laikomi gėlių svogūnėliai, šakniastiebiai ir šakniagumbiai jau baigia ilsėtis. Kada jie pradės busti – priklauso nuo temperatūros.
*Kas savaitę reikėtų patikrinti rūsyje augalus. Apžiūrėkite, ar pliki svogūnėliai ir šakniastiebiai nepradėjo vysti (jei sausa ir gan šilta) arba pūti (jei šaltoka ir drėgna). Vazonų žemę atsargiai sudrėkinkite. Kol nepasirodo daigai, gausiai laistyti negalima.
*Vasario mėnesį dar nereikėtų skubinti dygti žiemojančių augalų. Jei anksti pastebėsite trumpus daigelius, juos galima perkelti į keliais laipsniais šaltesnę vietą ir šitaip sustabdyti dygimą. Jei ne – teks anksčiau pabudusius augalus sodinti į vazonus ir auginti šviesioje vėsioje patalpoje. Išimtis – žemaūgės kanos, auginiais dauginami jurginai ir gumbinės begonijos.
*Žemaūgės kanos galėtų augti ir be ramybės periodo, jei tik būtų sudarytos tinkamos sąlygos. Jų šakniastiebiai plonesni, trumpesni, todėl rūsyje blogiau išsilaiko. Sodinti į vazonus ir atnešti į šiltesnę (apie 15 ºC) patalpą tokias kanas reikia anksčiau nei aukštaūges.
*Jurginų šakniagumbiai į vazonus sodinami vasario antroje pusėje. Kol sudygs, laikomi šiltai (ne vėsiau 18 ºC). Pasirodžius daigams, reikėtų perkelti į vėsesnę vietą (apie 15 ºC) ir papildomai apšviesti, kad neištįstų. Auginiai dauginimui tinka tik susidarius 2–3 lapų poroms.
*Gumbines begonijas galima daiginti kambaryje ant palangės. Pasirodžius daigams, gumbai sodinami į nedidelius vazonėlius ir juose auginami iki balandžio pabaigos ar gegužės.
Skleidžiasi svogūninių gėlių žiedai
Po trijų mėnesių ramybės laikotarpio (nuo lapkričio pradžios iki sausio pabaigos) nesunkiai sulauksite bet kokių pavasarinių svogūninių gėlių žiedų. Smulkiosios svogūninės (krokai, žydrės, snieguolės, scylės) pražysta po dviejų, o tulpės, narcizai ir hiacintai – maždaug po trijų savaičių.
Iš rūsio iškelti arba iškasti iš žemės sode vazonėliai pirmas kelias dienas laikomi 10–12 ºC, vėliau 15–18 ºC temperatūroje. Pasirodžius žiedams, vėl galima perkelti į truputį vėsesnę vietą – ilgiau žydės. Reguliariai laistykite ir patręškite trąšomis žydinčioms gėlėms.
Jei auginate chrizantemas
Rūsyje ar šiltnamyje peržiemojusius motininius chrizantemų krūmelius želdinkite. Perkelkite juos į šviesią, nelabai šiltą vietą. Jei tai padarysite pirmomis mėnesio dienomis, vasario pabaigoje jau turėsite gana ilgus ūglius dauginti.
Daigai iš parduotuvės
Sodo prekių ir gėlių parduotuvėse rasite daigyklose išaugintų dar nedidelių fuksijų, verbenų, pelargonijų, petunijų, lobelijų ir kitų gėlių daigelių. Jei neturite laiko sėti arba jums užtenka vos kelių daigų, įsigykite juos paaugintus – per 2–3 mėnesius susiformuos puikios gėlės.
Parsinešę namo, daigus persodinkite į maždaug 5–7 cm skersmens vazonėlius ir laikykite šviesioje, nelabai šiltoje vietoje. Jei yra galimybė, kelias valandas papildomai apšvieskite.
