GĖLYNAS: po sniegu ir virš sniego
Kokie visžaliai krūmai dera su daugiametėmis gėlėmis?
Su daugiametėmis gėlėmis galima sodinti visus visžalius krūmus. Vienintelė sąlyga – turi sutapti jų poreikiai. Žinoma, augalus būtina derinti pagal spalvas ir formas. Net po kelerių auginimo metų jie neturi užstoti vieni kitų. Pavyzdžiui, ypatingų sąlygų – rūgščios dirvos – reikia rododendrams. Tokią pakenčia nedaugelis gėlių. Taigi prie rododendrų geriau sodinti viržius, bruknuoles (Gaulteria), balžuvas, erikas, mietveines (Pachysadra). Visi šie augalai visžaliai. Kol sniego sluoksnis nestoras, marguos jų viršūnėlės. Gausiai pasnigus žaliuos tik rododendrų šakos.
Kitas derinys – neutralaus rūgštingumo dirvą mėgstančios gėlės ir dygialapės mahonijos. Pastarieji augalai gan dažnai sodinami gėlynuose – jų lapai panašūs į rožių, o gausūs ryškiai geltoni žiedai matomi iš tolo. Populiarūs yra ir buksmedžiai, Fortūno ožekšniai. Prisiminkite, kad visi visžaliai krūmeliai geriau peržiemoja ten, kur jų nepasiekia saulės spinduliai.
Kurios gėlės žaliuoja per žiemą?
Įspūdingiausiai atrodo bergenijos. Įsižiūrėkite į šias gėles: jos gali žydėti baltais, rausvais ar tamsiai raudonais žiedeliais, lapai – keisti spalvą į purpurinę, yra net margalapių veislių. Bergenijos tikrai nenuobodžios. Daugumos aukštis – 30–40 cm. Sniego danga ne iš karto pasieks tokį storį. Kuklesni yra žemi augaliukai: vaisginos, gvaizdės, uolaskėlės, glažutės, įvairūs gvazdikai, pipirlapės, vilnotosios notros, čiobreliai ir aubretės. Jie pastebimi ir gražūs iki pirmojo sniego. Vos keli balto patalo centimetrai saugiai užkloja kiliminius augalus.
Sausi stagarai ar gėlyno puošmenos?
Kai kurios gėlės net ir sudžiūvusios puošia sodą. Zundos, bandreniai, karšuliai, dumplūnės, darželinės blizgės išsilaiko gan ilgai, kol sunkus šlapias sniegas nulenkia ir sulaužo jų stiebus. Neišrautas galima palikti vienmetes sraigūnes (Molucella).
Jei gėlyne minėtų augalų nėra ir vis tiek norisi kuo nors apkaišyti žemę, pasidairykite laukuose. Pievose ir dirvonuose tikrai pamatysite nakvišų stiebų su atsidariusiomis sėklų dėžutėmis. Sėklos seniai išbyrėjusios, taigi gėlyno žemės jomis neužkrėsite. Nupjaukite kuo daugiau sausų stiebų ir nedidelėmis puokštelėmis prismaigstykite tarp augalų. Kompoziciją paįvairinkite pušų šakelėmis, ir gėlynas nesusilies su apsnigta veja.
Ar būtina nupjauti siauralapius žolynus?
Dauguma siauralapių žolynų rudenį pagelsta, apdžiūsta, bet lapai nesunyksta. Yra ir visžalių rūšių. Didesni ir mažesni kupstai pūpso gėlynuose per žiemą. Pavyzdžiui, gan ilgai pilkais lapais gali džiuginti eraičinai ir poavižės. Įspūdingai žiemą atrodo kininių miskantų stiebai su žiedynų šluotelėmis ir ilgais lapais. Šie augalai nepasislėps po sniegu visą žiemą.
Nenupjauti siauralapiai žolynai geriau žiemoja. Tik pavasarį nereikia laukti, kol pradės želti nauji lapai. Juos nupjaukite kuo anksčiau ir padarykite vietos augančiai žalumai.
Ar gėlyną gali puošti uogos?
Vėlyvų ir ilgai išsilaikančių uogų gana daug. Nukritus lapams, ryškiai raudonuoja Tunbergo raugerškio karoliukai. Vaisiais apkibę kauleniai ir didesni ligustrų krūmai. Baltauogės meškytės atrodo lyg apsnigtos – ant šakų lyg sniego kamuoliukai kabo vaisiai. Baltos sedulų uogos nubyra gan greitai, bet žiemą sniego fone ryškiai šviečia raudonos ir oranžinės šakos. Kad tokių šakų būtų kuo daugiau, kasmet prie žemės iškirpkite senas, kurių žievės spalva rusvėja. Jei norite valgomų uogų, gruodžio mėnesį pasidairykite juodavaisių aronijų.
Visi šie krūmai gali būti sodinami kaip gėlyno fonas. Jei auginsite karpomą taisyklingą gyvatvorę, vaisių bus nedaug. Vėlyviausios uogos ir vaisiai sode išsilaiko iki vidurio žiemos – vėliau arba nubyra, arba jas nulesa paukščiai.
Kaip gražiau dengti augalus žiemai?
Naudokite tik natūralias medžiagas. Jei būtina daržo plėvelė, ją paslėpkite po keliomis eglių šakomis ar plonu lapų, žolių stiebų sluoksniu. Stenkitės dengiamąją medžiagą paskleisti tvarkingai. Iš eglių ir pušų šakų galima surišti šluoteles, išdėlioti ornamentus. Naudokite įvairias sodo ir gamtos siūlomas medžiagas. Netgi kankorėžiai, paberti ant žiemojančių augalų, virs šiokiu tokiu mulčiu ir pridengs juodą žemę.
