Gerberos: ar žinote, kaip dauginti?

Gerberos labai dailios, žavi nuostabių spalvų žiedeliais. Tačiau auginantieji sutiks, kad jos šiek tiek įnoringos. Būtent dėl to kartais vyrauja pozicija, jog šių gėlyčių neįmanoma pasidauginti. Tačiau mes paneigiame tokius mitus ir pateikiame vertingos informacijos, kokiais būdais galima dauginti gerberas.

Po 2–3 metų gerberos kupstelis gerokai padidėja – motininė skrotelė išaugina bent kelias dukterines. Viename vazonėlyje joms per ankšta. Dalinti kerelius geriausia anksti pavasarį, dar nekraunančius žiedynų arba jau peržydėjusius. Aštriu peiliu patrumpinamos susipynusios šaknys, nupjaunami seniausi lapai. Kiekviena kerelio dalis turi turėti sveikas šaknis. Atskirtos dalys sodinamos į vazonėlius taip, kad šaknies kaklelis būtų ties žemės paviršiumi.

Dažniausiai gerberos dauginamos sėklomis. Geriausiai dygsta šviežios, po surinkimo laikytos vos kelias savaites. Sėti patogu į dėžutes su durpių substratu (pH apie 6), užberiant 0,2–0,4 cm smėlio sluoksneliu. Kambario temperatūroje (20–22 ºC) sėklos sudygsta per savaitę.

Daigai labai jautrūs ligoms. Bijo laistymo šaltu vandeniu, didelių temperatūros svyravimų, sausros. 2–3 savaites paauginti sėjinukai išpikuojami 5×5 cm atstumais į didesnes dėžutes. Augaliukai sodinami negiliai, tik iki lapelių. Vėliau jie sodinami į nedidelius atskirus vazonėlius.

Galima užsiauginti augalų iš savo sėklų. Jei turite bent du tuo pat metu žydinčius augalus, pamėginkite juos apdulkinti minkštu teptuku. Sėklos bręsta apie mėnesį.

Sėti sėklas galima vos surinktas. Sėjinukai pražysta po 9–11 mėnesių. Bet gerberoms būdingas gan didelis požymių išsiskyrimas, todėl net tokių pačių augalų sėjinukai gali būti gan skirtingi, ką ir kalbėti apie dviejų veislių ar spalvų mišrūnus. Belieka išsirinkti kelis gražiausius tolesniam auginimui.

Pixabay nuotr.