Ginkmedžio galios

Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba) – išvaizdus dvinamis medis, kilęs iš Japonijos ir Kinijos. Vėduokliški ilgakočiai augalo lapai medicinoje palankiai vertinami jau tūkstantančius metų. Juose gausu flavonoidų ir terpenų, kurie labiausiai ir lemia gydomąsias savybes.

Spaudos ir televizijos reklamos mums dažnai primena, kad ginkmedžių preparatus naudinga vartoti susilpnėjus atminčiai, sutrikus centrinės ir periferinės nervų sistemos veiklai, sergant plaučių ligomis. Džiovinti lapai ir jų ekstraktas gerina smegenų kraujotaką, reguliuoja arterinį kraujospūdį. Tačiau gydytis šiomis priemonėmis reikia protingai, nes viršijant dozes arba vartojant jas per ilgai pajuntamas neigiamas poveikis: sutrinka širdies darbas, padidėja arterinis kraujospūdis.

Kaip atrodo ginkmedis?

Dekoratyviau paprastai atrodo vyriški augalai. Moteriški dažniausiai būna kreivakamieniai, netaisyklingomis, asimetriškomis lajomis. Žievė lygi, pilka. Senesnių medžių ji patamsėja ir išilgai sueižėja. Ūgliai dvejopi – ilgieji ir trumpieji, kurie yra 3–4 cm ilgio, su ryškiomis lapkočių prisitvirtinimo žymėmis. Pumpurai kūgiški, padengti 12–15 žvynelių. Ginkmedžiai turi daug miegančių pumpurų ir, juos sužalojus ar nupjovus, leidžia gausias kamieno ir kelmo atžalas. Lapai vėduokliški, šviesiai žali, odiški, ilgakočiai, apie 8–10 cm ilgio ir 10–12 cm pločio. Ant ilgųjų ūglių jie išsidėstę pavieniui, o ant trumpųjų – pluošteliais po 3–5.

Ginkmedžiai sulapoja gegužės pirmoje pusėje, lapus numeta spalio mėnesį. Žiedus skleidžia gegužės–birželio mėnesiais, vaisius subrandina spalį–lapkritį. Žydi ir dera tik šiltesnio klimato sąlygomis (Lenkijoje, Ukrainoje, Vakarų Europos šalyse ir kitur).

Sėklos primena slyvas, 2–3 cm ilgio, padengtos mėsingais gintarinės spalvos, nemalonaus kvapo apvalkalais. Pasėtos sudygsta po 3–4 savaičių.

Nuotrauka – Pixabay.