Graikinių riešutmedžių lateralinis derėjimas
Kokius riešutmedžius rinktis?
Tik skiepyti riešutmedžiai. Skiepyti žinomų veislių riešutmedžiai leidžia 100 % prognozuoti derėjimo terminus ir derlių, jei jie parinkti ir susodinti tinkamai. Tai ypač svarbu tiems sodininkams, kurie šių augalų sodą nori įveisti imdami paskolas. Jei jis pradeda derėti anksti ir dera pastoviai, gausiai, paskolų grąžinimas paprastai būna greitas.
Augindami riešutmedžių sodą iš riešutų (sėjinukų) lošiate loterijoje, kurią iš anksto esate pralaimėję. Paklausite, kodėl? Pats riešutas, kurį užauginote ar gavote kaip geros veislės vaisių, negali išlaikyti tos veislės savybių, jei žiedas, kuris augo ant medžio, nebuvo izoliuotas nuo kitų veislių ar rūšių žiedadulkių. Dėl dichogamijos sėjinukai būna įvairių veislių ar rūšių hibridai, kurie neturi norimos veislės savybių. Rezultato reikia laukti 7–12 metų ir tik tada galima nuspręsti, ar dar nieko nedaryti, ar imti į rankas benzininį pjūklą.
Kadangi pats praradau apie 25 metus eksperimentuodamas su sėjinukais, kitiems nepatariu kartoti mano klaidos.
Ankstyvas derėjimas. Tiek mėgėjams, tiek pramonininkams labai svarbu, kad graikiniai riešutmedžiai pradėtų derėti 3–5 metais po pasodinimo į nuolatinę vietą. Beveik visi skiepytieji pradeda derėti 2–3 metais.
Vėlyva vegetacijos pradžia. Siekiant išvengti vėlyvų pavasario šalnų, vėlyva vegetacija yra veislės privalumas. ‘Franquett’, ‘Fernor’, ‘Lara’ sprogsta gegužės antroje pusėje ir vėlyvų šalnų paprastai išvengia. Šias veisles bandau kryžminti su ‘Broadview’, ‘U12’, ‘Paple’, kad pagerinčiau jų atsparumą žiemos šalčiams.
Lateralinis derėjimas. Šio derėjimo tipo veislių riešutmedžiai ne tik anksti pradeda auginti vaisius, bet ir dera 40–50 % gausiau nei terminalinio derėjimo veislių. Tai akivaizdi ekonominė nauda tiek mėgėjams, tiek pramonininkams. Be to, ‘Ovata’, ‘Ames’, ‘ES 87-2’ yra žemaūgės. Jas lengviau prižiūrėti, vainikinės šakos formuojamos 1,5 m aukštyje. Atstumai tarp medžių turi būti 5–6 m, tarp eilių – 6–8 m. Labai svarbus kriterijus yra laterališkumo procentas. Jeigu jis yra 40 %, tai reiškia, kad terminalinio ar kitokio derėjimo vaisių ant riešutmedžio – 60 %, o lateralinio derėjimo – 40 %.
Apdulkinimas. Labai svarbu parinkti veisles, kurių augalai vienas kitą apdulkintų ir derlius būtų maksimalus. Riešutmedžiai daugiausia yra dichogaminiai augalai (moteriški žiedai ir dulkinės subręsta skirtingu laiku) ir vėjo atneštos žiedadulkės, apvaisinančios žiedus, būna atneštos nuo skirtingų veislių ar rūšių riešutmedžių. Labai svarbus kriterijus – veislės žydėjimo tipas.
Protandrinis žydėjimo tipas, kai vyriški žiedai žydi pirmi, o moteriški vėliau, dar vadinamas I žydėjimo tipu.
Protagyninis žydėjimo tipas, kai pirmi žydi moteriški, o vėliau vyriški, dar vadinamas II žydėjimo tipu.
Jeigu riešutmedžio vyriškų ir moteriškų žiedų žydėjimo laikas sutampa, jis vadinamas savidulkiu. Deja, tai pasitaiko labai retai, todėl tenka sodinti I ir II žydėjimo tipo augalus greta ir, jei vegetacijos laikas sutampa, jie vienas kitą apdulkina.
Veislių ‘Buccaner’, ‘Coble-2’, ‘Paple’, ‘Plovdivski’, ‘Broadviewʼ, ‘U 12ʼ, ‘Excelsior of Teutonʼ riešutmedžiai yra iš dalies savidulkiai ir gali derėti augdami vieni.
Branduolio savybės. Branduolys turi būti traškus, malonaus skonio, nekartus, šviesios spalvos. Lukštas ir pertvaros nuo jo turi lengvai atsidalinti. Branduolio išeiga turėtų būti apie 50 %. Riešutų dydis svarbus pramoniniam auginimui, kai lukštenama mechanizuotai. Geriausi yra vidutinio dydžio, 10–12 g svorio. Mėgėjams tiks ir didesni, 15–20 g svorio riešutai.
Vyrmantas Radzevičius. Pixabay nuotr.
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2020 m. rugpjūčio mėnesio numeryje.
