Iš smilkalų istorijos. Saliamono ir Šebos karalienės istorija
Karalius Saliamonas, išmokytas paukščių kalbos, ėmė ieškoti paukščių ir tarė: „Kodėl gi aš nematau kukučio? Ar jo čia nėra? Aš skirsiu jam didelę bausmę arba nudobsiu jį, jeigu pasirodys pas mane rodydamas valdžią.“ Kukutis, Jemeno žmonėms besisiejantis su pavasariu ir lietumi ir simbolizuojantis ištikimybę ir gerą ženklą, delsė neilgai ir tarė: „Aš sužinojau tai, ko tu nežinai, ir atėjau pas tave nuo Sabos su tikromis žiniomis. Aš suradau moterį, kuri juos valdo, ir duota jai viskas, ir sėdi ji dideliam soste.“ Saliamonas tarė: „Pažiūrėsim, ar tu sakei tiesą, ar esi melagis. Keliauk su šituo mano laišku ir numesk jį jiems, o paskui nusigręžk ir paklausyk, ką jie pasakys.“
Šebos karalienė tarė: „O didikai, atėjo man laiškas garbingas, juk jis nuo Saliamono.“ Šebos karalienė girdėjo apie didžią Saliamono išmintį ir paskelbė: „Eisiu ir įsitikinsiu, ar jis išmintingas, ar ne, išmėginsiu jį sunkiais klausimais.“ Atkeliavusi į Jeruzalę su labai gausia palyda ir kupranugariais, apkrautais mira, frankincensu, daugybe aukso ir brangakmenių, ji atėjo pas Saliamoną ir paklausė: „Ar tai tu Saliamonas, apie kurį patį, apie kurio karalystę ir apie kurio išmintį girdėjau?“ Jis atsakė, kad tai jis. Tada ji tarė: „Tu esi išties išmintingas, dabar aš kažko paklausiu, ir mes pažiūrėsim, ar tu įstengsi man atsakyti“. „Atspėsi — pripažinsiu tave išminčium, neatspėsi — žinosiu, kad tu pats paprasčiausiais žmogus“, – pridūrė ji ir užminė mįslę: „Iš žemės išeina, žeme minta, liejasi kaip vanduo, o palieja šviesą. Kas tai yra?“ — (Nafta). Po šios mįslės ji vėl klausė: „Medžio šaltinis, geležies kibiras, semia akmenis, išpila vandenį. Kas tai yra?“ — (Stibis, dažai antakiams ir blakstienoms.) (Stibio lazdelė buvo daroma iš nendrės, o rankenėlė siurbliukas — iš metalo. Patekusi į akis ši mineralinė medžiaga antakiams dažyti ir akims apvesti sukeldavo ašarojimą). Tirdama Saliamono išmintį toliau klausė: „Kas nejuda gyvas, bet ima judėti, kai jam nukerta viršugalvį? — (Medis, iš kurio daro laivą.)“ Saliamonas atsakė į visus jos klausimus. Nebuvo dalyko, kurio karalius nebūtų žinojęs, ir klausimo, į kurį jis nebūtų galėjęs jai atsakyti. Regėdama visą Saliamono išmintį, rūmus, kuriuos buvo pastatęs, jo stalo valgius bei aplink jį sėdinčius dvariškius, paslaugas ir apdarą jo tarnų, jo vyno padavėjus ir deginamąsias aukas, kurias jis atnašavo Viešpaties namuose, Šebos karalienė neteko žado. Tada ji apdovanojo karalių šimtu auksinių talentų, begale kvapiųjų dervų ir brangakmenių. Daugiau niekad nebuvo atgabenta tiek daug kvapiųjų substancijų, kiek Šebos karalienė padovanojo karaliui Saliamonui, ir nebuvo tokių kitų kvepalų, kaip tie, kuriuos ji įteikė karaliui. O Saliamonas, pakerėtas Bilkisės proto ir gracingumo, savo ruožtu davė Šebos karalienei visa, ko ji norėjo ir ko ji prašė. Tada ji sugrįžo drauge su savo dvariškiais į savo palaimingą šalį Arabijos pusiasalio pietvakariuose.
Parfumerė, kvapų menininkė Laimė Kiškūnė
www.laimekiskune.lt
Pixabay nuotr.
