Kaip patikrinti sėklų daigumą?
1 būdas. Į negilų indelį ar lėkštelę patiesiama popierinė servetėlė arba marlės skiautė, sudrėkinama virintu kambario temperatūros arba iš čiaupo tekančiu vandeniu, tik šis turėtų būti parą pastovėjęs. Ant servetėlės išdėliojama šiek tiek (galima dešimt) sėklų taip, kad jos neliestų vienos kitų. Uždengiama tokia pat drėgna servetėle, įdedama į polietileninį maišelį ir pastatoma tamsioje, ne vėsesnėje kaip 18–24 ºC temperatūros vietoje, pavyzdžiui, spintelėje. Užrašomas veislės pavadinimas, data ir daiginamų sėklų kiekis. Vėliau tikrinama, kad servetėlės būtų nuolat drėgnos.
2 būdas. Sėklas galima pasėti į plokščius indelius ar vazonėlius, kurie pastatomi šiltoje vietoje. Paskui pagal sudygusiųjų kiekį apskaičiuojamas daigumo nuošimtis, taigi ir bandinio kokybė.
3 būdas. Vertas dėmesio ir dar vienas būdas, kuris gali pasirodyti keistokas. Sėklos dedamos ant įkaitintų anglių, dar geriau – ant metalinio lakšto. Jei jos tiesiog suanglėja, t. y. sudega ramiai, netraškėdamos ir neišsipūsdamos, vadinasi, yra niekam tikusios ir visiškai nedaigios. Daigios sėklos tokiomis sąlygomis išsipučia, dega traškėdamos ir šokinėdamos. Stambiosios (gilės, kaštonai ir t. t.) tiesiog metamos į kūrenamą krosnį: prastos sudega tyliai, kaip popierius, geros trūkinėja stipriau ar silpniau traškėdamos – šaudo.
