Kas žydi kaip saulėgrąžos, o dera kaip bulvės?
Topinambai (Helianthus tuberosus), dar vadinami bulvinėmis saulėgrąžomis, žieminėmis bulvėmis, Jeruzalės artišokais, yra kilę iš Šiaurės Amerikos. Į Europą jie pateko XVII amžiaus pirmojoje pusėje: pirmiausia į Prancūziją, vėliau į Italiją ir kitas šalis. Tačiau XVIII amžiuje, paplitus bulvėms, susidomėjimas topinambais sumažėjo. Pastaruoju metu požiūris į šias daržoves keičiasi iš naujo atradus naudą sveikatai. Jos vartojamos ir maistui, ir liaudies medicinoje. Gumbai maistine verte prilygsta bulvėms, derlius užauga netgi didesnis.
Biologiniai ypatumai
Aukščiu topinambai lenkia daugelį daržo augalų. Stiebai užauga iki 2,5–3 m, viršuje šakoti, su stambiais lapais. Smulkūs žiedai panašūs į saulėgrąžų. Tai trumpos dienos augalai. Vasaros pirmoje pusėje jie augina lapus, šoninius ūglius, o vėliau formuoja gumbus (intensyviausiai rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais).
Ant požeminių ūglių susiformuoja gumbai. Jie gruoblėti, netaisyklingų formų (primena imbierą, gumbuotas bulves), su iškiliomis akutėmis, įvairių spalvų – nuo blyškiai rudos iki baltos arba nuo raudonos iki violetinės. Keras išaugina 10–30 įvairaus dydžio traškių gumbų su plona, be kamštinio sluoksnio odele. Žali gumbai skoniu primena riešutus, virti – artišokus. Jie vartojami žali, termiškai apdoroti, o visus metus – džiovinti.
Žiemos atsargos
Žiemai gumbai sandėliuojami kaupe, susluoksniuoti durpėmis, smėliu ar vėsiose (0–2 ºC) patalpose. Juos galima laikyti supiltus neužrištuose polietileniniuose maišuose. Svarbu, kad nebūtų puvinio pažeistų gumbų ir neprieitų pelės. Palikti žiemoti lauke gumbai, ypač nedideliame plote, gali nukentėti nuo pelėnų. Kartais iš jų lieka tik žievelė.
Svarbu rudenį nukastus gumbus tuoj pat padėti vėsioje vietoje. Nustatyta, kad saulėkaitoje (iki 25 ºC) pastovėjusiuose susidaro tik 50 proc. sacharozės. Be to, šiltesnėse patalpose suaktyvėja fermentai, kurie skaido sacharozę, ir padidėja baltymų skilimo produktų oksidacija, pasigamina daugiau melanino ir topinambų minkštimas įgyja tamsesnę spalvą.
Vertingiausi pavasarį
Tiek palikti žiemai daržo lysvėje, tiek sandėliuojami gumbai bręsta. Juose vyksta biologiškai aktyvių medžiagų (angliavandenių, cukraus) pokyčiai, suaktyvėja sacharozės skaidymasis į gliukozę ir fruktozę, padaugėja ir inulino. Ši kaita greitesnė nei kitose daržovėse.
Anksti pavasarį (kovą, balandį) gumbuose inulino būna daugiausia – iki 20 proc. Jiems subrendus suintensyvėja hidrolizė, todėl minėtos medžiagos pradeda mažėti. Vegetacijai prasidėjus, fruktozės kiekis, gumbų skonis, maistinė vertė gerokai sumažėja. Inulinas pradeda kauptis stiebuose, lapuose. Per vegetaciją ten jo būna daugiau nei gumbuose.
Pixabay nuotr.
