Kinrožė – tam, kad išgelbėti priskirta „kenksmingiems“ augalams
Kinrožės labai mėgiamos visame pasaulyje ne tik dėl labai gražių žiedų, bet ir dėl ypač lengvo auginimo bei priežiūros. Pas mus auginamos kaip kambariniai augalai, o šiltesnio klimato kraštuose jos karaliauja soduose ir parkuose.
Deja, kinrožės gavo „blogojo“ augalo vardą. Visai nepelnytai jos buvo priskirtos nuodingiesiems augalams, nors tai nebuvo patvirtinta nė vienu moksliniu tyrimu. Visa ši istorija prasidėjo nuo tokio įvykio: 6-ajame dešimtmetyje vienos ligoninės hole augo gausiai žydinti kinrožė. Daugelis gėlių mylėtojų skabė nuo jos šakeles. Dėl to augalas vos nežuvo. Po tam tikro laiko prie augalo atsirado lentelė su užrašu: „Augalas kenksmingas sveikatai“. Taip kinrožė buvo išgelbėta, bet blogoji informacija apie ją labai greitai paplito. Kinrožės buvo beveik „išvytos“ iš namų.
Besiruošiantys tapti kinrožės šeimininkais turėtų žinoti, kad iš mažo sodinuko užaugs 1,5 m aukščio krūmas, o pasodinto didesniame vazone aukštis gali siekti net iki 2,5 m.
Kinrožės mėgsta šviesias vietas, bet jokiu būdu ne tiesioginius saulės spindulius. Pavasarį ir vasarą vazone esantis substratas turi būti nuolat drėgnas, bet ne šlapias. Žiemą kinrožės laistomos mažiau. Nuo balandžio iki rugsėjo tręšiamos kas 14 dienų, žydintiems augalams skirtomis trąšomis.
