Labai laukiami ridikėliai…
Pirmųjų ridikėlių pluošteliai atrodo gražiau už bet kokią puokštę ir išperkami labai greitai. Bet svarbus ne vien grožis. Šios pačios ankstyviausios šakniavaisinės daržovės tiesiog prikimštos visko, ko reikia žmogaus organizmui po žiemos: vitaminų C ir PP, B grupės vitaminų, garstyčių aliejaus (jis padeda nuo peršalimo ligų), lengvai pasisavinamų titnago junginių, mažinančių depresiją.
*Žinoma, patys skaniausi ridikėliai būna išrauti iš savo daržo lysvės. Juos patariama sėti, vos atšyla dirva. Sėklos dygsta 2–4 °C temperatūroje. Šioms daržovėms nebaisios šalnos: iki –2–3 °C ištveria sėjinukai ir iki –5–7 °C užaugę augalai.
*Norint, kad ridikėliai greičiau sudygtų, lysvę reikia iš anksto uždengti skaidria plėvele. Tuomet pirma įšils žemė, o paskui ir pasėliai. Šaltą pavasarį, kai saulėtą dieną būna mažiau nei 15–18 °C šilumos, ridikėlius geriausia uždengti daržo plėvele ar kita neaustine medžiaga. Žinoma, lysvė turėtų būti įrengta saulėtoje vietoje.
*Dirva parenkama derlinga, geriausia – paruošta iš rudens. Tuomet pavasarį, perkasant, į priemolį, išpurentą iki 10 cm gylio, ar priesmėlį užtektų įterpti 40 g/m2 mineralinio daržo mišinio.
*Ridikėlius galima sėti juostomis kas 40 cm, po 8–10 eilučių kiekvienoje, kas 10–12 cm. Tarp augalų turėtų būti ne mažesni kaip 5 cm tarpai. Retinant išrautus sėjinukus galima pasodinti kitoje vietoje. Sėklos beriamos į 1–1,5 cm gylį, nes giliau pasėti ridikėliai išsigimsta. Vienam kvadratiniam metrui apsėti jų reikia 4–5 g.
Dar kai kas apie ridikėlius
Kadangi ridikėliai greitai auga, jų laistymo negalima atidėti vėlesniam laikui. Jei nelyja, kasdien į 1 m2 vandens išpilama ne mažiau kaip laistytuvas. Vis dėlto geriausia matuoti ne jį, o sudrėkintą dirvą – pageidautina, kad ji permirktų iki 6–8 cm gylio. Šie agrotechnikos būdai duoda gerų rezultatų, bet didelę reikšmę turi ir veislės. Be puikių senųjų veislių, dabar parduodama ir daug naujų.
Rinkdamiesi veisles, pirmiausia atkreipkite dėmesį į šakniavaisių skonį, derlingumą ir tik paskui į išorę – spalvą ir formą. Ir dar – patogiau ravėti ir laistyti kompaktiškus augalus su tiesiai aukštyn besistiebiančiais skrotelės lapais. Daugelis augintojų tokius ir pasirenka. Paprastai ankstyvieji ir vidutinio ankstyvumo ridikėliai sėjami vienu metu, lysvėje kaitaliojant jų eilutes. Nuėmus ankstyvųjų šakniavaisių derlių, kitiems padaugėja vietos.
Vėlyvieji ridikėliai (iki derliaus nuėmimo praeina 35 ir daugiau dienų) labiau tinka rudeniniam stalui. Liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje, kai nuimamas dalies kopūstų, žalumyninių daržovių ir morkų derlius, jiems būtinai atsiras nedidelė lysvelė. O rudenį, rugsėjį, ridikėliai ir vėl nudžiugins.
Bendros pastabos
*Anksti po plėvele pasėti ridikėliai suspėja sustiprėti, ir juos mažiau pažeidžia spragės. Čia gerai laikosi drėgmė ir šakniavaisiai būna sultingi, švelnūs. Po to sėjami ankstyvieji ridikėliai. Yra veislių, kurių maistui galima vartoti ne vien šakniavaisius, bet ir lapus.
*Ridikėlius geriausia sėti 5×5 cm atstumais, o kitas kultūras – skersinėmis eilutėmis su 20 cm tarpais tarp jų. Špinatų, lapinių garstyčių ir salotų sėklos sudygsta labai greitai – per savaitę, o krapų ir petražolių – per 3–4 savaites. Jei jas parą pamirkytumėte šiltame vandenyje, o paskui išdėliotumėte ant drėgnos servetėlės ir išbrinkintumėte, tai dygimo laikas gerokai sutrumpėtų.
*Žalumyninių augalų ir ridikėlių pasėlius naudinga dengti daržo ar polietileno plėvele iki daigų pasirodymo. Sausu oru reikia palaistyti. Pirmąsias 10 dienų dirvą užtenka sudrėkinti iki 8 cm, o vėliau – iki 12–15 cm gylio. Jei augalai auga prastai ir lapai yra šviesesni nei įprasta, juos reikėtų patręšti mineralinėmis trąšomis, kurių beriama 40 g į 10 l vandens.
Pixabay nuotr.
