Lapų kompostas: organinių trąšų kokybė
Dėl gamtoje vykstančių natūralių procesų ruošinio krūvoje vystosi pelėsiniai grybai, mielių bakterijos – susiformuoja biocenozė, kuri labai aktyviai ardo lapus. Temperatūra pirmosiomis dienomis dažniausiai pakyla iki 50–70 °C, vėliau šiek tiek sumažėja. Krūvos viduje medžiagos ỹra greičiau, o kraštuose lėčiau.
Svarbu, kad pūdinys būtų drėgnas ir oras tolygiai patektų į visus kompostuojamos masės sluoksnius. Minimalus drėgnis, kuriam esant prasideda mikroorganizmų veikla, yra 12–15 proc., optimalus – 60–70 proc. Kai jos mažiau nei 45–50 proc., mineralizacija vyksta lėčiau.
Ruošinyje kartais gali susidaryti tankus šlapių, suspaustų (suslėgtų) lapų sluoksnis. Per jį neprasiskverbia oras, žūva naudingosios puvimo bakterijos, įsiveisia nepageidaujamos rūgimo ir rūgštį sukeliančios bakterijos. Tokį ruošinį būtina apsaugoti nuo lietaus, susidariusį luitą išskirstyti kuo mažesniais gabalais ir turinį papildyti šiaudais, pjuvenomis, žievėmis, pavytinta žole, popieriumi, smulkintu kartonu ar mėšlu. Šių daugiau oro turinčių medžiagų geriausia imti po lygiai. Po kelių dienų pagerėjus aeracijai, organinių medžiagų sudėčiai, padidėja mikrobiologinis aktyvumas, atgyja skaidymosi procesas.
Branda greitesnė, kai lapai sluoksniuojami su paukščių mėšlu ar augalų liekanomis. Įvairias organines medžiagas gali perdirbti sliekai. Ypač produktyvūs, ilgaamžiai yra Kalifornijos sliekai. Komposto irimą skaidančių priemonių galima pasiruošti patiems. Labai aktyvios organinių medžiagų skaidytojos yra šieno lazdelės. Šių bakterijų gausu priplėkusiame šiene. Jis 15–20 minučių pavirinamas 1 l vandens, įdėjus šaukštą kreidos. Šieno lazdelės verdant ne žūsta, o virsta sporomis. Uždengtą indą palaikius keletą dienų šiltai, vandens paviršiuje susidaro plėvelė – suaktyvėjusios bakterijos, sunaikinusios visas maisto medžiagas, vėl virsta sporomis ir nusileidžia ant dugno. Tokiu nuoviru palaisčius ruošinį organinės medžiagos suyra sparčiau. Fermentaciją padidina taukių, dilgėlių, asiūklių, valerijonų nuovirai.
Į indą, kuriame sudėti ąžuolų, drebulių ir kitų augalų sunkiau pūvantys lapai, galima įmaišyti kalkių arba drėgno, priplėkusio šieno, kitų augalinių liekanų ir užpilti skystu mėšlu (1 l / 10 l vandens). Uždengus plėvele ir palaikius porą mėnesių, tirštą užpilą galima maišyti su žeme.
Šiuolaikinės technologijos sodininkams ir daržininkams siūlo dar vieną gudrybę – įvairius komposto gamybos skatintojus. Naudojant preparatus, organinės atliekos greitai suyra ir virsta tirpiomis medžiagomis, kurias lengvai pasisavina augalai, neleidžia atsirasti nemaloniems kvapams. „Penergetic-K“ į Lietuvą atkeliavo iš Šveicarijos, „Gruner JAN“ – iš Vokietijos. Ten šie produktai žinomi jau keliolika metų, pripažinti tinkamais ekologiniams ūkiams. Kompostavimo aktyvatoriaus „Gruner JAN“ užtenka tolygiai paskleisti po 100–250 g į 1 m2 20–30 cm sluoksniu. Naudojant minėtus produktus, kompostas virsta derlingu humusu per 3–8 savaites.
Pūvančio komposto tūris sumažėja, pasikeičia ir maisto medžiagų santykis. Subrendęs ir tinkamas naudoti produktas skleidžia šviežios žemės kvapą, vientisas, beveik juodos spalvos. Sugniaužus kompostą rankoje, ji neišsitepa.
Komposto vertė gali skirtis. Anglies ir azoto (N : C) santykis neturėtų viršyti 1 : 20–30. Optimalus pH turi būti 6,5–8,0. Kai jis didesnis nei 7,5, augalai prastai pasisavina geležį, manganą, varį, cinką, nors šių mikroelementų dirvožemyje ar komposte gali ir netrūkti. Jei organinės medžiagos yra mažiau kaip 20 proc., komposto vertė maža.
Pixabay nuotr.
