Lėtesnio gyvenimo beieškant. II dalis: gyvenamojo pastato būklės įvertinimas

Pirmoje dalyje kalbėjome apie tai, į ką reikia atkreipti dėmesį svarstant įsikurti sodybvietėje. Viena iš svarbiausių dalių apmąstant šią temą – gyvenamojo pastato būklė. Šioje dalyje aptarsime, kaip įsivertinti seno rąstinio namo ar kito pastato būklę. Į ką svarbu atkreipti dėmesį?

Visų pirma, reikia atsakyti sau į keletą klausimų. Ar name bus gyvenama vasarą, ar ištisus metus? Ar esate labai reiklūs patogumams, ar nelabai? Vasarnamiams tinkamų senų namų dar tikrai galima rasti. Jie visai simpatiški, jei tik nesugadinti sovietmečio remontų.

Senų būstų, tinkamų patogiai gyventi žiemą, yra nedaug. Priklausomai nuo būklės, investicijos bus didesnės arba mažesnės. Paprastai reikia tvarkyti pamatus, šiltinti pogrindį, renovuoti stogo konstrukciją, dangą, šiltinti stogą. Jei sienos pakankamai sveikos (sienų ploto pažeidimai siekia 10–30 proc.), galima galvoti apie renovaciją ir esamo pastato išsaugojimą, siekiant ekonomiškai naudingiausio varianto. Kitu atveju svarstyklės krypsta į priešingą pusę. Klausimas – ko siekiate: ekonominės naudos ar emocinio pasitenkinimo? Šioje lygtyje labai sunku pasiekti balansą. Entuziastų ir autentikos medžiotojų neatbaido net 60 ir daugiau procentų pažeistų sienų.

Pagrindiniai trys dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį name ir kuriuos tikrai reikės remontuoti, yra pamatai, sienos, stogas. Du elementai beveik visada yra rekonstruojami iš pagrindų, jei norite namą paversti gyvenamu visais metų laikais. Tai – stogas ir pamatai (pogrindis). Kitus elementus kartais dar galima naudoti.

Pamatai

Pamatai, jei jie yra, dažnai būna iš riedulių, surištų kalkiniu skiediniu. Senesni namai aptinkami stovintys tiesiog ant akmenų be jokio skiedinio. Pamatai negilūs. Per daugelį metų grunto įšalo gali būti deformuoti. Vėlesniu laikotarpiu (sovietmečiu ar vėliau) esamus pamatus užpildavo betono skiediniu iki apatinio rąsto apačios, užbetonuojant ir dalį rąsto. Taip būdavo padaroma meškos paslauga – betonu pamatas iškeliamas aukščiau rąsto. Tarp betono ir apatinio rąsto patenkantis ir ten besilaikantis vanduo paspartina puvimą. Mediena tokiomis sąlygomis greitai šunta. Besikaupiantis vanduo pamato viršuje, tikėtina, prisideda ir prie pamato deformacijų bei skilimo.

Pogrindis

Dažnu atveju pogrindžio montavimas būdavo labai archajiškas ir primityvus. Ant lauko riedulių, kartais plytų, būdavo permetamos lagės, ant kurių klojamos grindys. Tokia konstrukcija – ne pati tvirčiausia, todėl grindys senuose namuose dažnai būna nelygios ir deformuotos. Visa tai – dėl nestabilaus grunto. Retesniais atvejais pavyksta surasti lages, pakabintas ant pamato, tuomet grindys būna pakankamai lygios.

Kitas svarbus dalykas – laikais, kai statyti senieji namai, nebuvo efektyvių medžiagų pogrindžiui šiltinti. Efektyvus sprendimas buvo didžiulės krosnys. Kūrenk nekūrenęs tas krosnis žiemą, vis tiek basas nevaikščiosi – kambaryje šilta, o grindys ledinės. Tad net jei pamatas idealus ir grindys lygios, vis tiek žiemą kyla problema – iš pogrindžio smelkiasi šaltis. Be to, po senomis grindimis galite surasti ir pelėsio, ten sąlygos jam veistis būna tinkamos. Todėl visada verta patikrinti, kas yra po grindimis.

Tekstas – Daliaus Kugrėno. Nuotraukos – iš asmeninio archyvo.

Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2022 m. balandžio mėnesio numeryje.