Morkos – ne tik dėl akių šviesos

Morkos labai maistingos, gerina apetitą, virškinimą, stiprina organizmą, dantis. Jose daugiau nei kitose daržovėse karoteno, kuris kepenyse virsta vitaminu A. Ši geltonai dažanti medžiaga stabdo aterosklerozę, mažina aukštą kraujospūdį, gera profilaktinė priemonė nuo vėžio, būtina regėjimui, augimui, odai ir gleivinėms.

Morkose esantis augalinis insulinas, fitoncidai sėkmingai gydo žaizdas. Tarkių galima dėti ant žaizdos, o sultimis – plauti nudegusią ar nušalusią odą. Taip sumažės skausmas ir uždegimas, odos epitelis greičiau atsinaujins. Kasdien suvalgytos dvi vidutinio dydžio morkos gali 10–20 proc. sumažinti cholesterino kiekį kraujyje. Šviežių sulčių naudinga gerti du kartus per dieną po pusę stiklinės pavalgius, kai užkietėję viduriai, sergant hemorojumi. Jos gelbsti nuo skrandžio ir žarnyno ligų. Jei skrandyje per daug rūgščių, kasdien užteks stiklinės sulčių.

Morkas tinka vartoti sergant osteochondroze, šlapimtakių ir tulžies akmenligėmis. Šios daržovės stiprina žmogaus imuninę sistemą, didina atsparumą infekcijoms. Sumaišytos su medumi, jos padeda peršalus. Tinka vartoti ištikus širdies infarktui, sergant kraujagyslių ligomis.

Į ruošiamas maistui morkas ar jų sultis pravartu įpilti šiek tiek riebalų arba grietinės, kad karotenas greičiau ištirptų ir jį geriau pasisavintų organizmas. Paruoštas reikia tuojau pat suvalgyti, nes šviesos ir deguonies veikiama medžiaga skyla. Karotenas intensyviai kaupiasi antrąją vegetacijos pusę. Tos pačios veislės morkos spalio pradžioje ar viduryje jo gali turėti dvigubai daugiau nei vasaros pradžioje. Sausesniais, šiltesniais, saulėtais metais šios daržovės sukaupia daugiau karoteno nei lietingais ir vėsiais. Jo atsargos didesnės ir vėlyvosiose morkose. Smulkios, tankiai augusios daržovės ne tokios vertingos kaip stambesnės, užaugusios tinkamai išretintos. Šerdyje karotino mažiau nei išorinėje dalyje. Daugiausia jo būna šakniavaisių viršuje, prie lapų ir odelėje, todėl valgyti geriau tik nuplautus, švariai nuvalytus.

Nuskustas morkas patartina laikyti inde be vandens, pridengtas švariu, drėgnu audiniu, ne ilgiau kaip 2–3 valandas. Vandenyje greičiau suyra vitaminas C, prarandama mineralinių druskų. Konservuotos sultys ne mažiau vertingos už šviežias. Netinkamai laikomos morkos praranda 25–30 proc., o kartais net daugiau karoteno. Dėžėse laikomuose šakniavaisiuose po trijų mėnesių šios medžiagos sumažėja perpus, o pridengtose polietileno plėvele – ketvirtadaliu. Susluoksniuotos su smėliu morkos per 6 mėnesius praranda apie 14 proc. karoteno. Nuostoliai mažesni, kai šios daržovės po 10–15 kg laikomos neužrištuose polietileniniuose maišuose, ne žemesnėje kaip 2 ºC temperatūroje, 90–95 proc. santykinio oro drėgnio patalpoje.

Didžiausios nitratų sankaupos susidaro šerdyje, šaknies viršūnėje ir galuose. Jei nupjausite viršūnę ir apatinį galiuką, kenksmingų medžiagų bus 15–20 proc. mažiau.

Vartojant labai daug morkų ar jų sulčių, oda gali įgauti gelsvą atspalvį, tačiau tai visiškai nepavojinga. Nustojus jas vartoti, odos geltonis greitai išnyksta.

Pixabay nuotr.