Namų statyba iš natūralaus akmens
Jau seniai žinoma, kad natūralus akmuo yra viena geriausių statybinių ir apdailos medžiagų. Akmuo kaip natūrali žaliava naudojama šimtmečius. Tai – labai patvari medžiaga, ką patvirtina išlikę šimtų metų senumo istoriniai pastatai. Plytos, tuščiavidurės plytos ar betono blokeliai niekada nebus patvaresni už natūralų akmenį. Namai iš akmens dažniausiai būdavo statomi šilto klimato kraštuose. Tai – išmintingas žingsnis, nes akmuo yra medžiaga, kuri gana ilgai šyla, bet po to tiek pat palaiko reikiamą temperatūrą pastato viduje. Rezultatas – maloni vėsa vasarą ir pastovi temperatūra žiemos metu.
Truputis istorijos
Lietuvoje labiausiai paplitę lauko akmenys (rieduliai) iš klinties, smiltainio, granito, dolomito. Seniausi iš lauko akmenų sumūryti pastatai Lietuvoje yra iš XIII a. Dolomitas naudotas Šiaurės Lietuvoje (Pakruojo, Joniškio rajonuose). Iš jo buvo degamos kaustinio dolomito ir dolomitinės kalkės, kraunamos tvoros. XVI–XIX a. iš dolomito buvo mūrijamos bažnyčių, malūnų, dvarų, ūkinių pastatų sienos, kolonos. 1821 m. Pakruojyje per Kruoją pastatytas arkinis tiltas. 1939 m. imta gaminti dolomitinę skaldą. XX a. pabaigoje be skaldos, iš dolomito gaminamos ir šlifuotos apdailos plokštės pastatų vidaus ir išorės apdailai. Ūkininkai pamatų mūrui, rūsių, ledaunių, sandėlių statybai naudojo lauko akmenis. Naudojant kalkių arba cemento skiedinį, buvo užtikrinamas geras sukibimas. Naudojant šias technologijas, sukurta daug patvarių ir tvirtų konstrukcijų.
Galvodami apie namą iš natūralaus akmens, turime du pasirinkimus. Pirmoji – akmens mūro namą statyti nuo pat pamatų, antra – akmenį naudoti tik atskiriems pastato elementams.
Akmens paruošimas klojiniui
Statybai tinka ne visi akmenys – labiausiai tinkami 15 kg, tačiau dažnai naudojami ir 50 kg svorio akmenys, kurių matmenys – apie 15–50 cm. Racionaliausia būtų laikytis „aukso vidurio“. Akmenys neturėtų būti labai sunkūs, kad mūro darbus būtų galima vykdyti be specialios technikos. Pažvelgus iš kitos pusės, kuo didesni klojinio elementai, tuo mažiau horizontalių siūlių būna klojinyje, ir konstrukcija gaunama atsparesnė. Akmenyje neturi būti įskilimų ir intarpų. Dažniausiai akmenis iš anksto ruošia mūro darbams juos skaldant. Dideli akmenys skaldomi dideliais kūjais, aštrūs kampai nulaužiami specialiais įrankiais, jų formą pritaikant klojiniui. Atsižvelgiant į formą, skaldyti akmenys skirstomi į plėštinius, klojinio akmenis ir grindinio akmenis.
Tinkamiausias statybai yra klojinio akmuo. Savo pavadinimą jis yra gavęs dėl panašumo į plytą. Tokios formos akmenys tinka konstrukcijoms su dideliais vertikaliais elementais. Tai – atraminių sienų mūrai, vienaaukščių pastatų sienos ir grindys. Netaisyklingos formos akmenys vadinami plėštiniais. Paprastai jie gaunami sprogdinimo būdu. Dėl savo formos plėštinis akmuo klojiniui leidžia didesnę deformaciją, negu plytos formą turintis akmuo. Dirbti su tokiais akmenimis sudėtingiau, jų klojiniui reikia daugiau skiedinio, nes tenka užpildyti tuštumas tarp netaisyklingos formos akmenų. Tokie akmenys naudojami pamatų ir rūsio sienų klojiniams. Grindinio akmenys turi užapvalintos formos briaunas. Dažniausiai naudojami klojant neaukštų pastatų pamatus.
Akmens klojinio principai
Kaip ir plytų mūro, taip ir akmens mūro klojinyje galioja technologinė tvarka. Atsižvelgiant į netaisyklingas akmens formas, klojinio statybos principai skiriasi, nes tampa svarbus akmenų tarpusavio derinimo klausimas. Darant akmens klojinį, didesnių matmenų akmenys naudojami statinių kampuose. Siekiant atlikti gerą vidinį surišimą, akmenys parenkami taip, kad didesnių matmenų akmenys perdengtų žemiau esančius mažesnių matmenų akmenis. Lygiagrečiai klojami akmenys parenkami tokių formų ir matmenų, kad juos derinant gautume bendrą sienos matmenį. Vienas ant kito akmenys klojami didžiąja plokštuma – nestatomi ant briaunų. Viršutiniai akmenys privalo būti sukloti taip, kad perdengtų apačioje suklotųjų siūles ir nesusidarytų ilgų vertikalių siūlių per visą sienos aukštį, per kurias, nors ir kapiliariniu būdu, galėtų skverbtis vanduo.
Statinio pamatai
Namo statybos darbai pradedami nuo pamatų. Įvertinus turimas medžiagas, jų kainą, pasirenkama pamato konstrukcija. Statydami namą iš akmenų, turime galimybę ir pamatus statyti iš tos pačios medžiagos. Paprastai pamato gylis pasirenkamas žemiau įšalo zonos. Akmens pamatų konstrukcijų taip pat gali būti įvairių. Viena jų – darant gelžbetonio klojinį pamato tranšėjos dugne. Pačioje pamato akmens konstrukcijoje taip pat rekomenduojama naudoti vertikalią armatūrą. Būtina atsižvelgti į klojinio siūlių kokybę. Išorinėje pamato dalyje, taip pat ir gelžbetonio klojiniui rekomenduojamos hidroizoliacinės priemonės. Taip pat patartina bent išorinėje pamato pusėje nutiesti drenažo vamzdį akmens skaldos arba žvyro priedangoje.
Akmens mūro namo statybai galima kloti ir plokščiuosius pamatus. Plokštieji pamatai – tai vientisa konstrukcija. Pastaroji konstrukcija plačiai naudojama Skandinavijos šalyse. Ji visiškai izoliuoja pamatinę plokštę nuo kontakto su gruntu. Plokštieji pamatai pastatą laiko visa savo plokštuma, o ne atskirais segmentais. Tokiu būdu išvengiama pamato deformacijos įšalo metu.
Klojant pamatus, pirmiausia jiems paruošiama vieta. Maždaug 60 cm gylyje, pašalinamas dirvožemio sluoksnis. Pagal planuojamos pamato konstrukcijos perimetrą būtina pasidaryti konstrukcijos įrėminimą. Toliau įvedamos visos komunikacijos (nuotekų, vandentiekio, elektros įvadai), klojamas neaustinės geotekstilės paklotas, ant kurio iki reikiamo tankio bei storio ant grunto klojami žvyro ir skaldos mišinių sluoksniai. Virš jų surišama armatūra, išvedžiojami visi santechnikos taškai, išvedžiojamas pasirinktas grindinis šildymas (elektrinis, įprastinis vandeninis arba orinis), kartu grindyse gali būti įrengiamas ir šildymo elementas. Vėliau surenkamos specialios plokščiųjų pamatų putplasčio formos, dviem sluoksniais dedama polietileno plėvelė ir išliejama vientisa betoninė plokštė (juodgrindės).
Tekstas ir piešiniai – Vytauto Mankevičiaus.
Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2023 m. sausio mėnesio numeryje.
