Nukaris

Įvairūs augalų sistematikos taisymai sukėlė sumaištį dracenų gentyje. Žinome du tarptautinius vardus – Beaucarnea recurvata ir Nolina recurvata, bet skirtinguose šaltiniuose minimas tai vienas, tai kitas. Vis dėlto nolinos (Nolina) yra kita, panaši ir artima gentis, o tikrasis šio puošnaus augalo vardas – riestalapis nukaris (Beaucarnea recurvata, sin. Nolina recurvata). Augalui netrūksta skambių liaudiškų vardų: dėl storo ir prie pagrindo išplatėjusio kamieno vadinamas dramblio koja, o dėl pasišiaušusių siaurų ir ilgų lapų kuokšto – arklio uodega. Sėjinuko stiebas sustorėja tik antraisiais–trečiaisiais auginimo metais.

Nukariai gerai auga šviesiuose ir šiltuose kambariuose. Bent kelias valandas juos turi apšviesti saulė. Vasarą augalai mėgsta kaitrą. Žiemą jie praleidžia įprastame kambaryje arba ne vėsesnėje kaip 10–12 °C šilumos šviesioje patalpoje. Laistyti reikia labai saikingai. Vandens pilama tik tada, kai išdžiūsta bent pusė žemės gniužulo. Iš padėklo jo perteklius išpilamas nieko nelaukiant.

Žiemą nukariai laistomi labai retai. Tręšti pakanka kartą per mėnesį, geriausia kaktusams ir sukulentams skirtomis trąšomis. Žiemą to daryti nereikia.

Jaunus augalus persodinkite kasmet pavasarį į 2–4 cm didesnį vazoną. Šaknys auga labiau platyn nei gilyn, todėl reikalingas platus vazonas su geru drenažo sluoksniu. Tinka lengva, laidi žemė su smėlio priemaiša, pavyzdžiui, durpės, kompostas ir smėlis (1 : 1 : 2) arba mišiniai sukulentams ir kaktusams. Seni augalai tame pačiame vazone gali augti 3–5 metus. Vargu ar pavyks nukarius dauginti. Kartais didelis augalas išleidžia vieną kitą atžalą. Vis dėlto jas atskirti ir įšaknydinti labai sudėtinga.

Pixabay nuotr.