Pasvajokime apie vasarą: kitokios braškės ir žemuogės

Braškes įpratome skirstyti į sezonines ir remontantines. Ankstyvos, vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvos uogos – dar vienas kriterijus renkantis veislę. Bet šį kartą – ne apie kilogramus gardžių uogų. Paieškokime ko nors įdomesnio. Juk žemuogių ir braškių selekcija nestovi vietoje, kasmet rasime naujovių.

Auginamos dėl žiedų ir lapų

Kai kurios braškės pirmiausia auginamos dėl gražių žiedų. Tai jau nemaža raudonžiedžių veislių grupė. Tokią nebūdingą spalvą augalai gavo kryžminant su raudonai žydinčiais genetiškai gan artimais pelkiniais sūdrais (Comarum palustre), anksčiau vadintais pelkinėmis trindažolėmis, ir pelkinėmis sidabražolėmis, priskiriamomis sidabražolių (Potentilla) genčiai.

Seniai žinoma neaukšta ‘Pink Panda’ (arba ‘Frel’). Jos žiedeliai šviesiai rožiniai, uogos nedidelės. Sode šios veislės braškės sudaro tankius kilimėlius. Veislė ‘Red Ruby’ (arba ‘Franor’), turinti ryškesnius žiedelius, kilusi iš ‘Pink Panda’, jos sportas. Skaisčiai raudonais žiedais pasipuošianti ‘Lipstik’ žydi ilgai, iki šalnų. Sodininkams, norintiems pasmaguriauti uogomis (ne viena kita, o neblogu derliumi) ir gėrėtis ryškiais žiedais, verta atkreipti dėmesį į ‘Florian’. Tai veislė ryškiai rožiniais žiedais, turinti nemažas pailgas, saldžias uogas. Ji dera iki šalnų. ‘Tarpan’ turi raudonus žiedus, gausiai žydi ir dera visą vasarą. Puiki veislė auginti konteineriuose, balkonuose. 2011 metais sužibėjusi nauja žvaigždė – ‘Toscana’. Ji pasižymi ryškiai raudonais žiedais, gardžiomis uogomis ir ilgu derėjimu. Vidurvasarį kerelis būna pilnas ir žiedų, ir uogų.

Šios braškių veislės reiklesnės ir jautresnės žiemos šalčiui. Auginkite jas saulėtoje vietoje, derlingoje žemėje, o žiemai pridenkite eglišakėmis.

‘Variegata’ – apie 15 cm aukščio margų lapų kilimas. Žydi baltai gegužės pabaigoje ir birželį, sunokina nedideles uogas. Kiekvienas lapas turi nevienodo pločio baltą apvadą. Šios veislės daigus reikia sodinti gerai saulės apšviečiamoje vietoje – balta spalva bus ryškesnė.

Soduose visos braškės geriausiai auga saulėtoje vietoje, puveningame priesmėlyje ir priemolyje. Taigi dirva turi būti derlinga, bet nepertręšta. Drąsiai galima pagerinti perpuvusiu kompostu ir durpėmis – uogakrūmiams patinka, kai ji truputį rūgšti (pH 5–6,5). Labai rūgščias dirvas reikėtų kalkinti iš anksto – bent prieš metus iki braškyno sodinimo. Kalkinga ir sunki žemė pagerinama įmaišant daugiau ar mažiau durpių.

Raudonžiedės braškės dažnai auginamos kabančiuose vazonuose, lauko gėlių konteineriuose. Taip pasodintus augalus reikia kruopščiai prižiūrėti: dažnai (kone kasdien) laistyti, patręšti. Reikėtų naudoti silpną trąšų tirpalą nedidelėmis dozėmis kas dvi savaites. Pertręštos braškės ir žemuogės išaugina daugiau lapų, bet mažiau žiedų ir uogų. Galiausiai, prasidėjus šalnoms, joms reikės surasti žiemojimo vietą.

Šiems lauko augalams būtinas šaltasis ramybės periodas. Paliktos vazonuose atvirame ore jos sušals. Galima braškes su indais iki kraštelių įkasti lysvėje arba žiemai pastatyti vėsioje patalpoje, kur temperatūra artima 0 ºC. Kelis kartus patikrinkite žemės drėgnumą, o pavasarį augalus būtinai persodinkite. Jei žiemojimo vietos neturite, braškes ir žemuoges auginkite kaip vienmetes. Kainuoja jos panašiai tiek, kiek ir gėlės, tik, be žiedų, dar džiugina uogomis.

Baltų uogų derlius

Prieš kelerius metus parduotuvėse pasirodė naujiena – baltomis uogomis stebinančios braškės. Kadangi tarptautinis vardas yra Fragaria x ananassa, jos buvo pavadintos ananasinėmis uogomis arba angliškai pineberry. Iš tikrųjų tai dviejų Pietų Amerikoje augančių laukinių braškių hibridas. Europoje jas išplatino olandai, veislę ‘White Dream’ kaip įdomybę pasiūlę komercinei prekybai.

Šių braškių augimas beveik nesiskiria nuo tradicinių. Jos žydi gegužės antroje pusėje. Birželio pabaigoje sunoksta pirmosios uogos. Tiesa, visiškai prinokusios jos nėra idealiai baltos, o turi šviesiai rausvą šonelį, kuris buvo atsisukęs į saulę. Uogos nėra didelės (apie 2 cm skersmens), derlius nelabai gausus, bet patiks originalių augalų mėgėjams. Nuostabiai atrodo kelios baltos uogelės raudonų braškių lėkštėje. Skiriasi jos ir skoniu – turi ananasų prieskonį.

Vasaros viduryje pasireiškia laukinė ‘White Dream’ prigimtis – stiprūs ūsai driekiasi į visas puses. Tas, kas jau pasisodino bent kelis daigelius, greitai turės sąžalyną. Gerai ar blogai – kaip vertinsite. Tikrai gera savybė – atsparumas šalčiui ir ligoms.

‘White Dream’, kaip ir kitos braškės, mėgsta saulėtą ar pusiau pavėsingą vietą. Geriausiai ši veislė auga purioje, derlingoje normalaus drėgnumo dirvoje. Dauginama dukterinėmis skrotelėmis rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Ne blogiau vystosi ir pavasarį persodinti daigai.

Neatsispirsime žemuogių aromatui

Žemuogių gelsvomis uogomis naujiena tikrai nepavadinsi. Lietuvoje populiarios dvi veislės: ‘Yellow Cream’ ir ‘Yellow Wonder’. Jų sėklų galima įsigyti parduotuvėse (gal ir ne visose, bet didesnėse tikrai būna), daigų rasite pas augintojus. Jei tokių dar neauginote – pasisodinkite. Abi veislės gan panašios: uogos stambios, malonaus skonio, dera iki vėlyvo rudens.

Lietuvoje dar neteko matyti dekoratyvinių žemuogių, bet kitose šalyse tokios mielai auginamos. ‘Multiplex’ (dar vadinama ‘Fore Pleno’ arba ‘Bowles’s Double’) turi baltus pilnavidurius žiedelius. ‘Variegata’ lapai su gelsvai baltu nevienodo pločio apvadu. O štai ‘Golden Alexandria’ išsiskiria geltonais lapais ir nedidelėmis raudonomis uogomis su miško žemuogių kvapu.

Pasodinę žemuogių sėjinukus pavasarį, jau rugpjūčio mėnesį ragausime pirmųjų uogų. Pasodinę rugpjūtį ar rugsėjį, derliaus sulauksime kitais metais. Kai kurie sodininkai žemuoges vertina labiau nei braškes. Jos gana nereiklios, todėl mažiau prižiūrimos. Nereikia karpyti ūsų, galima sodinti prie takų ir net gėlyne. Uogos skinamos du kartus per savaitę iki šalnų. Žiedynkočiai su nokstančiomis uogomis linksta mažiau nei braškių, taigi net be mulčio ar patiestos plėvelės galima tikėtis švarių uogų.

Žemuogėms tinkamiausia puveninga, bet nepertręšta, silpnai rūgštoka (pH 5–6) dirva. Į ją verta įmaišyti gerai perpuvusio komposto arba durpių. Šviežias mėšlas dedamas tik iš anksto – prieš 1–2 metus. Didesniame žemuogyne pasodinamos 2–3 žemuogių eilės, o tarp lysvių padaromi apie 50 cm pločio takai. Lysvėje tarp kerelių ir tarp eilučių reikėtų palikti 30–40 cm pločio tarpus. Mulčias nėra būtinas, bet palengvina priežiūrą, taupo sodininko laiką: mažiau laistoma, mažiau ravima.

Nereiklioji žemuogenė

Indinė žemuogenė (Duchesnea indica) paplitusi Pietryčių Azijoje, kur randama kalnų šlaituose, miškuose. Ji dauginasi dukterinėmis skrotelėmis ir sėklomis (platina paukščiai). Seniai sodinama Europos parkuose, soduose, bet ne kaip vaisinis, o kaip dekoratyvinis kiliminis augalas. Indinė žemuogenė plinta greitai, nereikli, todėl tinka gana dideliems plotams apželdinti.

Rudenį lapai šiek tiek parausta, tokį pat atspalvį išlaiko ir nutirpus sniegui. Vos atšilus orui pradeda želti nauji, šviesiai žali lapeliai – kereliai sužaliuoja nebijodami šalnų.

Žydėti žemuogenės pradeda gegužės mėnesį. Žiedai turi geltonus vainiklapius, todėl atrodo neįprastai, lyg sidabražolės.

Birželį jau raudonuoja apvalios, maždaug 1 cm skersmens uogos. Jos laikosi stačios ant kotelių. Daug kas laiko šias uogas nevalgomomis, nes beskonės, turi itin mažai cukraus. Galite paragauti ir įsitikinti, kad tikrai žemuogenės labiau dekoratyvios nei naudingos.

Sodybose žemuogenes patogu sodinti ten, kur reikia greitai apželdinti plotą nereikliais augalais Jos gerai auga ir saulės atokaitoje, ir nelabai tamsiame šešėlyje. Kerelių nereikėtų pjauti dažniau negu kartą per metus. Sodybos pakraštyje uogomis pasmaguriauti atskrenda strazdai.

Dar gražesnė ir lėčiau plintanti plintanti žemuogenė ‘Harlequin’ turi lapus nevienodo pločio baltais krašteliais. Ją galima auginti kabančiuose vazonuose. Pavasarį 2–3 skrotelės atrodys kaip vešlus lapų kupstas, o birželio mėnesį ūsai su naujomis skrotelėmis dailiai linksta per vazonų kraštus. Vasarą ilgai žydintys žiedeliai ir uogos žemuogenes daro labai patrauklias.