Pavasarį verta pasisodinti šilauogių
Nors už lango dar siaučia pūgos, laikas planuoti pavasario pirkinius sodui. Jei dar neturite šilauogių, pasvarstykite, kur jas sodinsite. Vaiskrūmiams reikia šviesaus, saikingai drėgno sklypo. Šie augalai ištveria, jei trumpam laikui užlieja vanduo, bet ilgiau užsistovėjęs jis yra pražūtingas. Palankios augimo ir vystymosi sąlygos susidaro, kai gruntiniai vandenys slypi 40–60 cm gylyje. Ruošiant sklypą, pirmiausia reikėtų pašalinti piktžoles, ypač daugiametes, šakniastiebines, nes jos stelbia ir engia šilauoges, sumažina derlių. Prieš sodinimą dirva perkasama, paskui paruošiamos sodinimo duobės.
Kadangi šilauogės augs ir derės vienoje vietoje daugelį metų, pasodinti jas reikėtų tinkamai. Duobės turėtų būti plačios ir gilios, kad laisvai išsitektų ištiesintos šaknys. Jos pripildomos rūgščių durpių, nes priemolio ir priesmėlio dirva turi būti rūgšti (pH 3,8–4,8). Tinkamiausios yra paviršinės ir pereinamojo tipo.
Prieš augalų sodinimą durpės truputį suslegiamos. Paskui duobių vidurys pagilinamas ir ten laisvai padedamas šaknų „kilimėlis“. Jos atsargiai ištiesinamos ir užberiamos žemėmis. Šilauogės gausiai palaistomos. Dirva aplink pamulčiuojama pjuvenomis, smulkinta medžių žieve arba spygliuočių spygliais – tai pagreitina augimą ir padidina derlingumą.
Šilauogių krūmai sodinami rudenį arba pavasarį, paliekant 1–1,2 m tarpus. Pirmaisiais metais juos tereikia reguliariai laistyti ir nuravėti. Pradedant nuo ketvirtųjų metų augalus, kad gerai derėtų, reikia patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšiomis. Ankstyvą pavasarį jų nedidelis kiekis įterpiamas po krūmais. Pavasarį augalai pamulčiuojami grynomis arba su pjuvenomis sumaišytomis durpėmis, spygliuočių spygliais.
Pixabay nuotr.
