Pavasaris braškyne. Neatsipalaiduojame…

Pavasarį, ypač gegužę, braškynas mums atrodo itin patraukliai. Auga gražūs kereliai, skleidžiasi balti žiedai… Stop. Neįsisvajokime, neatsipalaiduokime ir netrinkime rankų iš anksto. Kad braškynas būtų sveikas, uogų derlius nenuviltų, o kenkėjai neišplistų, susekime niekadėjus, užkirskime kelią ligoms, išravėkime piktžoles.

Sodiname ir mulčiuojame

Paprastai braškės sodinamos rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, tačiau tai daryti galima ir pavasarį.

*Lysvės giliai perkasamos ir prieš sodinimą patręšiamos perpuvusiu mėšlu, kompostu, durpėmis. Šviežią mėšlą galima naudoti tik prieš metus. Tikslias normas nurodyti sunku, nes dirvos labai skirtingos. Vidutiniškai imama po kibirą komposto 1 m² braškyno. Daigai sodinami 0,5–0,3 m atstumais.

*Seno braškyno vietoje pasodintos naujos braškės augs prasčiau. Labai reikalinga sėjomaina. Braškių nevertėtų sodinti, kur augo avietės, bulvės. Braškyną įveiskime ten, kur anksčiau buvo burokėliai, ridikėliai, salotos. Blogiausiu atveju, jei kitos vietos neturime, pakeiskime dalį žemės, atvežkime ir įmaišykime komposto.

*Pavasarį, pasodinus braškes, lysves reikėtų iškart pamulčiuoti, kad geriau laikytųsi drėgmė. Jei jos sodintos rudenį, mulčią paskleidžiame įšilus dirvai arba po žydėjimo, kad naujasis sluoksnis geriau apsaugotų uogas. Tik neskubėkime, nemulčiuokime sušalusios dirvos: jei ji dar šalta, derlius bus vėlyvesnis. Braškės mulčiuojamos ir prieš žiemą, papildomai apsaugant nuo šalčio.

*Geri braškių daigai turi sveiką šerdelę, ne mažiau kaip tris tvirtus lapus, 5–7 cm ilgio šaknis. Rugpjūtį rinkitės pirmą, stipriausią ūso skrotelę. Nors augintojai braškyną rekomenduoja apsodinti pirmamečių braškių daigais, tiks ir atskirtieji nuo antramečių ar trečiamečių. Jei turite savų, nereikės pirkti ir leisti pinigų.

Pavasarį galima išskirstyti didesnius jaunus kerelius. Jei rudenį iš tarplysvių neišrovėme įsišaknijusių braškių daigų, tai padarykime dabar. Jeigu reikia, jų neišmeskime ir užveiskime naują braškyną. Svarbu tinkamai paruošti dirvą ir nesupainioti veislių, naudoti gerai įsišaknijusius, kokybiškus daigus.

Pavasarinis tręšimas

*Pavasarinis tręšimas priklauso nuo braškyno amžiaus. Pernai pavasarį ar vasaros pabaigoje pasodintas braškes tręšiame mineralinėmis trąšomis, skatinančiomis auginti stipresnę šaknų sistemą ir ateinančiais metais suformuoti kuo daugiau žiedinių pumpurų. Senesniam braškynui azotinių trąšų reikia mažiau – pertręšti uogakrūmiai prasčiau dera. Šias trąšas būtina naudoti, jei braškės pasodintos lengvose dirvose arba blogai auga ir prastai dera. Be to, patartina visą kiekį padalinti pusiau ir vieną dalį išbarstyti vegetacijos pradžioje, o kitą – prieš žydėjimą.

Jauną braškyną patartina tręšti mažiau azoto turinčiomis kombinuotomis trąšomis su fosforo ir mikroelementų priemaiša. Fosforas skatina šaknų augimą, todėl pasodinti uogakrūmiai greičiau prigyja.

*Itin veiksmingos yra kompleksinės trąšos „Kristalon^TM“ (NPK 12-12-36 + mikroelementai) braškėms ir uogoms. Jos yra bechlorės, visiškai tirpios. Rekomenduojama tręšti žydėjimo ir uogų mezgimo stadijose, nuėmus derlių. Šios trąšos skatina gausesnį žydėjimą, uogų mezgimą, augimą ir vystymąsi. Nuo žydėjimo pradžios braškes ir kitus uoginius augalus jomis laistykime kas 7–14 dienų, iki pasibaigs derlius (1 arbatinis šaukštelis (3–5 g) trąšų ir 5 l vandens 1 m². Nuėmę derlių dar tręškime 5 savaites (2 g ir 5 l vandens 1 m²).

*Pavasarį braškėms taip pat reikia daug kalio. Šis elementas labai svarbus vandens apykaitai reguliuoti. Optimalus kalio kiekis braškėms padės tinkamai siurbti kitas maisto medžiagas iš dirvos, turės įtakos uogų dydžiui ir standumui.

Panašiai veikia kalcis. Lengvose ir rūgščiose dirvose braškėms jo nuolat stinga.

Prevencinė kova su piktžolėmis

*Pirmąkart braškyną tvarkome kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Kai vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė nei 5° C šilumos, prasideda vegetacija. Jau matome, kurie kereliai peržiemojo, išrauname iššalusius, surenkame senus sudžiūvusius lapus.

*Jei braškynas žiemai buvo uždengtas šiaudų mulčiu, dabar reikia jį praskirti, kad kereliai gautų daugiau šviesos.

*Jeigu žemė nemulčiuota, ne per drėgna, einant tarplysviais nesmenga batai, ją reikėtų supurenti. Kai šį darbą atliksime tinkamai, geriau augs braškės, nežels piktžolės. Pavasarį dirvą reikėtų sukasti ne giliau kaip 5 cm, kitaip greičiau išgaruos susikaupusi drėgmė.

*Neravėsime – gero derliaus neturėsime. Pavasariui įsibėgėjus, greitai dygsta piktžolės. Jos atima iš braškių maisto medžiagas. Kuo mažiau piktžolių bus, tuo geriau augs uogakrūmiai.

*Bene dažniausiai braškynus užteršia daržinės žliūgės ir sunkiai išnaikinami dirviniai vijokliai. Daržinės žliūgės plinta greitai, ypač trąšioje dirvoje. Jas naikinti galima tik dažnai purenant dirvos paviršių arba mulčiuojant storoku šiaudų, pjuvenų sluoksniu, klojant daržo plėvelę. Dirvinių vijoklių stiebus tepkime herbicidais ir laukime, kol sudžius. Purkšti galima tik tuščius plotus. Kitas būdas – giliai perkasti lysves ir išrinkti vijoklių šaknis.

Pixabay nuotr.