Pupmedžiai: gražūs, bet nuodingi
Ankstesniais laikais pupmedis (ypač paprastasis) vertintas dėl medienos savybių, nes ši yra gražios tekstūros, tamsiai ruda šerdimi ir šviesesniais kraštais, todėl buvo mėgiama meistrų, gaminančių baldus bei įvairius smulkius dirbinius. Dekoratyvi ir žievė, kuri būna rudai žalsvos spalvos, su šviesiomis lenticelėmis (tai smulkūs brūkšneliai, padedantys augalui kvėpuoti ir sulaikantys drėgmę; tokius dažniausiai matome ant baltų beržų kamienų).
Kaip jau minėta, pupmedis yra nuodingas. Visas augalas, ypač sėklos, turi stipriai žmogaus organizmą veikiančių junginių. Paragavę sėklų, lapelių ar žiedų (taip dažnai mėgsta daryti smalsūs vaikai ar augintiniai) mirtinai nenusinuodysite, bet gali supykinti ar kitaip sutrikti virškinimo sistema, raumenis sutraukti mėšlungis, skaudėti galvą.
Kad sėkmingai augtų
Jei nuspręsite auginti pupmedį, parinkite labai saulėtą vietą. Tiesa, jis augs ir ten, kur saulės bus mažoka, bet tada nesitikėkite gausaus žydėjimo. Pati geriausia dirva – derlinga arba vidutiniškai derlinga. Taip pat reikėtų, kad būtų drėgnoka, bet nešlapia. Pupmedis nemėgsta rūgščios dirvos – ji turėtų būti šiek tiek kalkinga.
Prieš sodinimą (bet ne prieš pat) dirvą galima nurūgštinti, pabarstant gesintomis kalkėmis, dolomitmilčiais, pelenais arba smulkiai maltais kiaušinių lukštais. Pupmedžio pageidavimų sąrašas netrumpas, bet, pasistengus dėl jo gerovės, gegužės arba birželio mėnesį jus apdovanos nuostabiomis aukso žiedų kaskadomis.
Pixabay nuotr.
