Rožės: nelepios karalienės paieškos
Daugelis mano, kad gražiausių sodo žiedų savininkės rožės (Rosa) yra tokie augalai, kuriuos auginant, prižiūrint, saugant nuo ligų reikia turėti daug patirties. Bet kartais, net jei esate be galo užimti ir jus kamuoja darbų gausa, norite turėti vieną ar du krūmus. Puiku. Pasidomėkite atsparesnėmis rūšimis ir veislėmis.
Kokią vietą parinkti rožėms?
Rožėms parinkite saulėtą (šešėlis naudingas tik ankstyvą popietę), gerai nusausintą vietą. Ideali dirva – lengvas priemolis, turtingas maisto medžiagų. Kenksmingas kalkingas. Į labai molingą dirvą įmaišykite smėlio, komposto, perpuvusio mėšlo, į smėlingą – komposto, perpuvusio mėšlo, šiek tiek molio. Venkite drėgnų, užmirkstančių, labai sausų ir smėlingų vietų. Parinkus tinkamą sodo kampelį, augalai mažiau sirgs, neskurs, ilgiau gyvens.
Daugiau priežiūros ir derlingos dirvos pageidauja arbatinės hibridinės, floribundinės, poliantinės rožės. Tokių nesodinkite. Yra daug veislių, pavyzdžiui, senovinių europinių, kurios gali augti ir skurdesnėje dirvoje, nereiklios priežiūrai.
Tinkamiausias sodinimo laikas – vėlyvas ruduo arba pavasaris. Augalus sodinkite taip, kad skiepijimo vieta būtų apie 5–10 cm gylyje. Gerai paliekite ir pamulčiuokite apie 10 cm storio dirvožemio sluoksniu.
Kokių rūšių ir veislių rožės genimos mažiausiai, o kurių – visai nereikia?
Mažiausiai genimos rūšinės ir stambiais krūmais augančios, žiedus ant senesnių stiebų kraunančios veislinės rožės. Jos gali augti laisvai. Jei norite kompaktiškesnių krūmų ir gausesnio žydėjimo, praretinkite. Tiesa, įvairių grupių rožės genimos skirtingai. Paprastai nudengus pavasarį, kovo pabaigoje arba balandį, kitas darbas ir yra genėjimas. Rudenį to nedarykite, nes susilpninsite krūmus.
Ką daryti, kad reikėtų mažiau tręšti?
Pirmiausia būtina gerai paruošti dirvą. Pavyzdžiui, kad ilgiau nereikėtų trąšų, į duobę įberkite komposto ir perpuvusio mėšlo. Skirtingų grupių rožių poreikiai yra skirtingi. Jei augalas gausiai žydi pakartotinai ir kiekvieną pavasarį turi išauginti naują antžeminę dalį, jam reikia daugiau ir maistų medžiagų. Jei duobė paruošta gerai, pirmaisiais metais papildomai tręšti nereikės. Dirvoje, kurioje auga rožės, turi netrūkti maisto medžiagų.
Labai padeda mulčiavimas. Tinka organinės medžiagos: nurūgštintos durpės, kokybiškas kompostas, smulkinta medžių žievė, medžio drožlės. Tik pirmiausia reikia išnaikinti piktžoles. Tada pridygs mažiau nereikalingų žolynų, geriau laikysis drėgmė, dirva bus šiltesnė, papildomai pamaitinsite augalus.
Kokių rožių nereikia dengti žiemai?
Visoje Lietuvoje nereikia dengti 90 proc. R. rugosa ir R. spinosissima hibridų. Žinoma, ir tarp jų yra keletas lepesnių. Šalčio nebijo kai kurių kanadiečių išvestų veislių augalai. Nedengiami ir kai kurie rūšiniai erškėčiai, kurių yra labai daug ir kurie auga skirtingo klimato zonose. Prancūzinės, baltažiedės, damaskinės, šimtalapės rožės taip pat gana atsparios. Apie 20 proc. jų galėtų puikiai žiemoti nedengtos bet kokiomis sąlygomis. 80 proc. tokių rožių žiemojimo sėkmė priklauso nuo Lietuvos regionų ir vietinio mikroklimato.
Pixabay nuotr.
