Serbentai: panašūs, bet skirtingi
Visi serbentai priklauso agrastinių (Grossulariaceae) šeimai, serbentų (Ribes) genčiai.
Juodieji serbentai (Ribes nigrum) – atskira rūšis, o štai dėl baltųjų ir raudonųjų yra šiokios tokios painiavos. Vieni botanikai teigia, kad ir šie serbentai priklauso vienai rūšiai – raudonųjų serbentų (R. rubrum). Baltieji serbentai irgi yra tie patys raudonieji, tik turintys baltas uogas. Kiti botanikai juos išskiria į atskirą rūšį – R. niveum. Kai kas baltuosius serbentus vadina baltažiedžiais agrastais.
Nors rūšių pavadinimų painiava vis dar neišnarpliota, aišku kaip dieną, kad juodųjų ir baltųjų bei raudonųjų serbentų auginimo ypatumai vis dėlto skiriasi, kaip ir uogų kvapas. Keliais punktais nurodysime kai kuriuos agrotechnikos skirtumus.
*Raudoniesiems ir baltiesiems serbentams reikia daugiau šviesos ir saulės. Juodieji gali augti daliniame pavėsyje.
*Raudonieji ir baltieji serbentai blogai įsitvirtina žemesnėse vietose, kur drėgna, užsistovi vanduo, sunkiose molingose dirvose.
*Raudonieji ir baltieji serbentai blogai auga susodinti tankiai. Jiems būtina erdvė. Šaknims reikalingas pakankamas dirvos plotas, kitaip pradeda blogai augti.
*Raudonieji ir baltieji serbentai savidulkiai, tačiau gausus derlius subręsta tik tada, kai viename sode yra kelios skirtingos veislės.
Šaknys nemėgsta mirkti vandenyje
Visiems serbentams reikalinga derlinga, ne sausa, bet ir neužmirkstanti dirva. Juodieji gražesni būna derlingoje, humusingoje, kompostu tręšiamoje dirvoje. Raudoniesiems serbentams tinka šiek tiek prastesnis, lengvesnis dirvožemis. Jokie serbentai neaugs sunkioje ir užmirkstančioje vietoje. Sodinkite juos atviroje, saulėtoje vietoje. Pavėsyje mažėja derlius, smulkėja ir rūgštėja uogos.
Sodinti serbentus galima tiek pavasarį, tiek rudenį. Atstumai tarp jų turi būti 1,5–1,8 m. Galima formuoti krūmus arba rišti prie žardelių. Jei auginsite kamieninius serbentus, nepamirškite paremti. Be to, jie paprastai yra skiepijami į auksuotųjų serbentų poskiepius, linkusius leisti atžalas. Šias atžalas kirpkite ir meskite lauk, kad neužgožtų įskiepytos veislės.
Pavasarį serbentai, ypač juodieji, pabunda anksti. Dėl to išauga apšalimo rizika. Kad krūmai nenukentėtų, juos sodinkite užuovėjoje. Prasidėjus pavasariui, patręškite kompostu, po krūmais pabarstykite perpuvusio mėšlo. Dirvoje padaugės maisto medžiagų, o organinės trąšos bus papildomas mulčias šaknims.
Genėti serbentus būtina. Jei pradžioje suformavote gražiai išsišakojusį krūmą, vėliau jį nuolat šviesinkite. Serbentai genimi žiemos antroje pusėje ar nuskynus derlių.
Juodieji serbentai pradeda derėti nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos. Raudonieji uogas nokina nuo birželio pabaigos iki liepos vidurio, vėlyviausi – iki rugpjūčio vidurio. Baltieji serbentai derlių duoda nuo liepos vidurio iki rugpjūčio. Jis labai gausus. Jei derėjimo metu pasitaiko sausringų laikotarpių, būtina laistyti. Nuo vieno krūmo galima priskinti 4–5 kg uogų. Jas galima valgyti šviežias, šaldytas, gaminti uogienes, džemus, kompotus.
Pixabay nuotr.
